Tyrėjai iš Varviko universiteto nustatė, kad natūralūs „medžių klijai“, vadinami ligninu, gali būti paversti lengvai formuojamu plastiku.
Ligninas yra popieriaus gamybos proceso metu atsirandantis šalutinis produktas. Nors ligninas yra labai naudingas augalams, kuris sutvirtinta celiuliozės ląstelių sieneles, tačiau jis gali gana greitai susilpninti bei pakeisti popieriaus kokybę, todėl yra pašalinamas.
Neapdorotas ligninas yra nenaudingas, tačiau profesorius Timas Buggas iš Varviko universiteto sukūrė būdą kaip panaudojus genetiškai modifikuotas bakterijas, šiuos „medžių klijus“ paversti naudinga chemine medžiaga.
Jis nustatė, kad bakterijos vadinamos Rhodococcus jostii, kurios gyvena dirvožemyje ir maitinasi šiais klijais, gali būti genetiškai modifikuotos taip, kad ligninas būtų paverstas į didžiulį biologiškai suyrančio plastiko kiekį.
„Aš jau 40 metų dirbu su ligninu ir kai tik pradėjau šį darbą žmonės man sakė, kad „aš eikvoju savo laiką“, bet dabar jie mano kitaip, dabar tai atrodo įmanoma. Vis dar sudėtinga, bet įmanoma“, – sakė profesorius.
Yra tik keletas organizmų, kurie sugeba suskaidyti ligniną. Tad prof. Timo Buggo komanda naudoja genetinę medžiagą paimtą iš dviejų bakterijų kamienų ir taip siekia pagreitinti lignino skaidymo procesą.
„Paprastai bakterijos ligniną skaido į mažas molekules ir jas panaudoja kaip maistą augimui. Tad mes stengiamės perimti šį procesą, kad tuo pačiu metu bakterijos augtų, bet ir kažkokios naudos duotų mums. Kadangi ligninas yra sudėtinga medžiaga (mišrus polimeras su aromatiniais ir alifatiniais komponentais aut. past.), jį suskaidžius gaunamas kompleksinis mišinys. Tačiau itin džiugu yra tai, kad bakterijos su šiuo mišiniu susitvarko ir atskiria tai ko joms reikia“ – teigė T. Buggas.
Tyrėjai tikisi sėkmingai įgyvendinti savo unikalią idėją per ateinančius penkerius metus.