20 proc. pabrangusios malkos verčia žvalgytis alternatyvų
Kaip skelbiama atsiųstame pranešime spaudai, Lietuvoje keturi iš penkių individualių namų gyventojų šildytis naudoja biokurą. Tai neturėtų stebinti, nes toks kuras yra pigiausias šilumos šaltinis, o ir vietinis, jo nereikia iš toli atsivežti.
Dėl pigumo biokuru, kuris tradiciškai gaminamas iš medienos, jos atliekų bei durpių, šildomi ne tik namai. Lietuvoje apie 70 proc. centralizuotos šilumos pagaminta iš biokuro, nors prieš penkerius metus biokuro dalis buvo perpus mažesnė.
Per kelis mėnesius penktadaliu pabrangusios malkos verčia žvalgytis kitų galimybių. Dar prieš kelis metus skambėjo istorijos apie grūdus kaip kurą naudojančius ūkininkus ir šiaudų deginimą. Ar kuri nors iš šių alternatyvų realistiškai gali atstoti iš medienos pagamintą biokurą?
Šiaudai – pigiau, bet yra vienas „bet“
Šiaudų granules gaminančios ir eksportuojančios įmonės „Nordic Eco Group“ direktorius Juozas Šalaševičius teigia, jog šiaudus panaudoti apšildymui įmanoma ir tai netgi pigiau, tačiau dėl praktinės naudos gyventojams dvejoja.
„Norint šiaudų granules panaudoti kaip biokurą reikia turėti specialų katilą su kitokiu degikliu ir iš esmės kitokiu veikimu. Investicijos į tokį sprendimą nėra mažos, o kaštų skirtumas kūrenant medžio ir šiaudų granulių nėra toks reikšmingas: vidutinis vartotojas per metus sutaupytų apie 100 eurų“, – aiškina įmonės direktorius.
Vis tik rinka iš šiaudų pagamintam biokurui egzistuoja, tai – pramoninės paskirties pastatai. Juose, anot J. Šalaševičiaus, palyginus nedidelis eksploatacinių išlaidų skirtumas gali virsti labai reikšmingu.
„Lietuvoje katilus, pritaikytus šiaudams kūrenti, turi įmonės ar gamyklos, kurių plotas didelis, o žaliavos tiekimas nesukelia daug rūpesčių. Iš tiesų apšildymas šiaudais yra apie 20 procentų pigesnis, todėl jei kalbame apie tikrai didelius kiekius, su laiku investicija į kitokį katilą gali netgi labai atsipirkti. Tačiau kol kas linkusių investuoti į tokius sprendinius ūkio subjektų nėra daug“, – teigia „Nordic Eco Group“ atstovas.
Netikėtas sprendimas
Dar prieš kelis metus daug visuomenės dėmesio sulaukė ūkininkai, kurie kaip kurą naudojo grūdus. Deja, tai jie darė ne iš gero gyvenimo — kad nepatirtų absoliutaus nuostolio netinkami maistui grūdai buvo ne išmetami, o deginami. Skaičiuojama, kad vienu metu toks kuras buvo pigesnis nei iš medienos.
Išaugus grūdų supirkimo kainoms ir atsivėrus naujoms rinkoms, pasibaigė ir istorijos apie deginamus grūdus. Tačiau grūdų panaudojimo gaminant šilumą pamoka liko. Ja pasinaudojo pramonės įmonės, kurios iš gamybos likusias žaliavų atliekas sugebėjo panaudoti šilumos gamybai.
„Švyturys-Utenos alus“ vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė teigia, jog viena iš galimų biokuro gaminimo alternatyvų – salyklojai – gaunami kaip natūralus šalutinis alaus virimo procesas. Per metus vien „Švyturio-Utenos alus“ perdirbinimui atiduota apie 21 toną salyklojų.
„Anksčiau salyklojai buvo naudojami tik pašarui. Kadangi iš esmės tai yra organinė medžiaga, kuri degdama išskiria šilumą, tai nepaisant to, jog jie yra gamybos proceso atlieka, juos galima puikiai panaudoti biokurui“, – aiškina D. Armonienė.
Anot jos, mada salyklojus naudoti biokurui Lietuvoje prasidėjo pakankamai neseniai, kai išaugo bendras biokuro poreikis, kuriam reikėjo sugalvoti naujus gavybos būdus. „Apie biokurą Lietuvoje kalbėti imta ne taip jau seniai, o jo rinkai vystantis imta aktyviai ieškoti ir netradicinių, originalesnių kelių – tuomet atsisukama į tokias alternatyvas kaip salyklojai“, – pasakoja specialistė.
Pasaulio energetikos tarybos duomenimis, 2016-aisiais biokuras sukūrė maždaug 14 proc. visame pasaulyje sunaudojamos energijos, tačiau prognozuojama, jog iki 2035-ųjų bendros biokuro sąnaudos išaugs maždaug tris kartus. Akivaizdu, kad augant medienos bei dyzelinio kuro kainoms, biokuro gamintojai turės ieškoti naujų būdų sukurti prieinamą produktą.