Tyrime buvo analizuojamos beveik 3000 įmonių, o tyrimo rezultatai parodė, kad tik apie 18 proc. bendrovių pasidalino savo organizacijų aplinkosauginiais planais, kurie atitinka Paryžiaus klimato susitarimą ir padės įmonėms iki šio amžiaus vidurio riboti kylančią vidutinę planetos temperatūrą.

Ataskaitą parengė investicijų duomenų tiekėjas „Arabesque S-Ray”, o apžvelgiamoms įmonėms buvo priskirtas „temperatūros balas” pagal viešai skelbiamus aplinkosauginius planus. Bendrovės buvo vertinamos atsižvelgiant į šiandien viešai prieinamą išmetamųjų teršalų intensyvumą ir moksliškai akredituotus planus, pagal kuriuos ateityje turėtų būti sumažintas emisijų kiekis.

Analitikai nustatė, kad daugiau nei trečdalis iš 200 žinomiausių pasaulio bendrovių vis dar neatskleidžia savo išmetamųjų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių, nepaisant didėjančio susirūpinimo pasaulyje, kad veiksmų, siekiant užkirsti kelią pavojingoms permainoms pasaulyje, reikia imtis kuo skubiau.

Tarša

„Arabesque S-Ray” direktorius Andreas Feiner teigė, kad „įmonės gali imtis priemonių, jog sumažintų savo poveikį klimato pokyčiams, tačiau daugelis vis dar nusprendžia verčiau visą teršalų kiekį išmesti į aplinką, kad išvengtų investicijų praradimo”. Jis teigė, kad „Arabesque” „temperatūros balai” turėtų padaryti investicijas skaidresnėmis, ypač, jei svarstoma investuoti į įmones, kurios vis dar neatskleidžia savo taršos kiekių.

Maždaug pusė tyrime apžvelgiamų bendrovių jau gali pademonstruoti ir teigiamus trumpalaikius rezultatus, kurie atitinka Paryžiaus klimato susitarimą ir vieną iš tikslų – iki 2030-ųjų išlaikyti pasaulinę temperatūrą neaukštesnę nei 1,5 laipsnių Celsijaus. Tačiau šių pastangų nepakaks išlaikyti temperatūrą tokiame lygyje ilgalaikėje perspektyvoje.

Tyrimas rodo, kad tik penktadalis bendrovių išliks „teisingame kelyje” iki 2050 metų, o likusioji dalis greičiausiai prisidės prie pasaulinės temperatūros pakilimo net 2,7 laipsnio.

Christiana Figueres

Buvusi Jungtinių Tautų klimato kaitos programos sekretorė Christiana Figueres teigė, kad „temperatūros balo” ataskaita gali būti laikoma „pagrindine varomąja jėga pokyčiams”. Šie tyrimo duomenys buvo paskelbti antradienį, prieš pasirodant JT tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitai.

Tikimasi, kad ataskaitoje bus aptariama tai, jog nesiimant skubių veiksmų žmonija susiduria su precedento neturinčia rizika, augančia dėl sparčiai kylančio jūros lygio, keliančio pavojų pakrančių miestams ir jų gyventojams.

C. Figueres tikino, kad: „Mes turime nedidelį, tačiau vis dar egzistuojantį galimybių langą, per kurį turėtume siekti, jog pasaulinė temperatūra nepakiltų aukščiau 1,5 laipsnių Celsijaus. Tik taip galime prisidėti prie saugesnio, produktyvesnio ir labiau socialiai atsakingo pasaulio.”