„Esame vidutinės klimato zonos centre. Tai jau ką turime, tai turime. Jau dabar Lietuvoje turime didžiausią sergamumą erkiniu encefalitu ir Laimo ligomis. Mūsų krašte gyvenančios erkės yra gerai prisitaikiusios ir joms mūsų klimatas labai tinka“, – pasakoja specialistė.
Išsitęsė aktyvumo laikotarpis
Pasak jos, dėl klimato šiltėjimo Lietuvoje galima jau dabar fiksuoti minėtų ligų pernešėjų elgsenos ir biologinio ritmo pasikeitimus.
„Paskutiniais metais erkių aktyvumo laikotarpis labai pailgėjo. Jei anksčiau mūsų erkių stebėsenos rekomendacijos nurodydavo, kad erkes stebėti reikia nuo balandžio iki spalio, tai prieš kelerius metus rekomendacijos buvo pakeistos ir dabar erkes stebime nuo kovo iki tol, kol jos aktyvios gamtoje“, – teigė ji.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje ruduo ir žiema ateina šiek tiek vėliau nei žemyninėje šalies dalyje, todėl minėtame regione pavienių aktyvių erkių aptinkama ir gruodžio pradžioje.
„Todėl dabar, kalbant apie erkes, ramius mėnesius beturime tik du – sausį ir vasarį“, – akcentavo M. Žygutienė.
Kaip pasakojo specialistė, kai išsitęsia erkių aktyvumo laikotarpis, jos turi ilgesnį laiką ir reprodukcijai. O tai daro įtaką jų populiacijos augimui šalyje, o kartu ir pernešamų ligų plitimui.
„Anksčiau erkių mažiausias aktyvumas buvo liepą, nes daugelis jų jau būdavo pasimaitinusios ar vystymosi į kitą stadiją procese. Dabar šios ribos ištirpo ir nebegalime pasakyti, kad tam tikru periodu jų bus mažiau. Joms sąlygos yra pagerėjusios būti aktyvioms visą nešaltą metą“, – toliau pasakojo pašnekovė.
Pasiteiravus, ar dėl vykstančios klimato šilimo į Lietuvą kraustosi naujos erkių rūšys iš pietų, M. Žygutienė teigė, kad kol kas duomenų apie tai nėra. Be to, Lietuvoje įsikūrusios labiau šaltesnį klimatą mėgstančios erkės.
Kalbant apie erkinį encefalitą Lietuvoje ir toliau dominuoja europinis subtipas. O Laimo ligą sukelia borelijos, kurių mūsų šalyje aptinkamos trys pagrindinės rūšys: Borrelia garinii, Borrelia afzelii, Borrelia burgdorferi. Lietuvoje dominuojanti yra Borrelia afzelii. O pagal tai, kokio tipo borelija patenka į organizmą, priklauso klinikinės ligos formos. Pavyzdžiui, kaip pasakojo pašnekovė, dažniausiai Lietuvoje aptinkamo tipo borelija pasireiškia raudone. Borrelia garinii sukelia neuroboreliozę, o trečioji rūšis daugiau pažeidžia sąnarius.
Daugiau pavojų gali atkeliauti su uodais
Nors klimato kaita Lietuvoje ir toliau prisidės prie erkių populiacijos didėjimo, be jų, pasak entomologės, Europa susiduria su dar vienais ligų nešėjais, kuris gali sukelti dar daugiau bėdų. Tai – uodai.
„Europoje jau prasidėjo bėdos, ypač pietinėse šalyse, nes ten jau įsikūrė Azijos tigrinis uodas, kuris kelia pavojų visuomenės sveikatai. Šie uodai platina tokias ligas kaip, pavyzdžiui, dengės karštinė“, – kalbėjo ji.
Kol kas galime pasidžiaugti, kad vykstant klimato kaitai Europoje dar neišplitusi maliarijos problema, tačiau atskiros valstybės jau susiduria ir su grįžtančia šia liga.
„Visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, maliarija buvo likviduota praėjusio šimtmečio antroje pusėje, bet paskutiniais metais dėl klimato atšilimo, pavyzdžiui, Ispanijoje jau atsirado vietinė maliarija. Todėl stebimas Europoje pokytis, kad atsinaujina tos ligos, kurias buvo pavykę likviduoti“, – tęsė M. Žygutienė.
Pasak jos, Lietuvoje turime uodų rūšių, kurie galėtų platinti maliariją, o virusą neretai atneša migruojantys paukščiai. Vis dėlto entomologė nuramino ir teigė, kad jokių įrodymų, kad mūsų šalyje galėtų plisti vietinė maliarija, nėra.
„Maliarijos viruso prisisiurbęs uodas iškart užkrėsti žmogaus negali. Turi praeiti tam tikras laikas, kol parazitas uodo organizme pereis tam tikrą ciklą, vadinamą sporogonija. Tam reikalingas tam tikras šilumos kiekis. Kuo daugiau šilumos ir drėgmės, tuo didesnis pavojus, kad uodė išgyvens ir perneš parazitą. Vis dėlto apie Lietuvą kalbame ramiai, nes kol kas neturime jokio infekcijos šaltinio. Uodui čia nėra kur prisisiurbti kraujo su parazitu, nes tai jis turėtų padaryti iš žmogaus, kad būtų perduota kitam žmogui“, – aiškino V. Žygutienė.
Nepaisant to, įvežtinių maliarijos atvejų, kai gyventojai po kelionių egzotiškose šalyse grįžę suserga maliarija, Lietuvoje jau būta. Tačiau ir čia specialistė teigė, kad baimių maliarijos protrūkiui neturėtų būti, nes įsivežamas dažniausiai tropinės maliarijos parazitas. Be to, labai svarbu ir metas, kai žmogus suserga maliarija. Pavyzdžiui, tai nutikus metų laiku, kai uodų sezonas neprasidėjęs, baimėms dėl ligos plitimo atsirasti sąlygų nėra.
Dar viena su uodų plitimu keliaujanti liga – Vakarų Nilo karštinė, pasireiškianti panašiais simptomais kaip gripas. Nors įprastai šio viruso infekcija registruojama Afrikoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Europoje taip pat jau užregistruoti pavieniai atvejai ir protrūkiai tarp žmonių ir arklių. Susirgimai buvo nustatyti Rumunijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Čekijoje.
„Apie Lietuvą nieko pasakyti negalime, nes teorinės sąlygos šiam virusui plisti yra, šilumos čia užtenka, o viruso šaltinis yra migruojantys paukščiai. Tačiau Lietuvoje uodai netirti, todėl negalime pasakyti, ar turime šio viruso, tačiau kaimyninės šalys yra tyrusios uodus − virusas buvo aptiktas ir paukščiuose, ir žmonėse, ir uoduose“, – pasakojo specialistė.
Kalbant apie erkių ir uodų platinamas ligas bei klimato atšilimą svarbu atsižvelgti ne tik į pačių kraujasiurbių populiaciją, bet ir į juos maitinančios gyvūnijos gausą. Kaip pastebėjo specialistė, klimatui šylant gerėja sąlygos šalyje gyventi ir miško žvėrims, paukščiams, smulkiems gyvūnams, tokiems kaip graužikams, o būtent jie ir tampa erkių ir uodų maitintojais, kurie perima jų turimus virusus.