Lietuviai sukūrė atitikmenų pasaulyje neturintį upės keltą: šią pramogą išbandyti jau gali visi norintys

Anksčiau per Nerį gyventojus keliantys plaustai Vilniuje buvo kasdieninė ir gan populiari transporto priemonė, sujungianti du sostinės krantus. Pradėjus statyti tiltus, plaustai pradėjo nykti, prarasti savo paklausą ir tapo tik pramoga. Tačiau keturiems bendraminčiams – Justinui Dūdėnui, Šarūnas Šlektavičiui, Donatui Stasiuliui ir Pauliui Zavišai – kilo idėja atgaivinti senąjjį upės kelią.

Verkių nacionalinio parko teritorijoje, Vandens malūno pašonėje dar XVIII amžiuje žmones per Nerį į Valakampius keldavo plaustas. „Tuomet jis buvo, kaip ir įprasta, stačiakampis. Mano žiniomis, šis kelias buvo vienas svarbiausių į tuometinį Vilnių, todėl keltas buvo būtinas“, – pasakoja Paulius Zaviša. Anot pašnekovo, ši vieta buvo puiki bendraminčių ketvertui išbandyti savo „eksperimentą“.

Naudoja tik upės srovę

Idėja šioje vietoje vėl įrengti keltą kilo tuomet, kai netoliese, Ruperto menų rezidencijoje – parodų centre – kūrybinių dirbtuvių metu, vienas iš komandos narių pasiūlė kelto maketą. „Tuomet makete suprojektuotas keltas buvo sukonstruotas ir išbandytas – plaukia ar neplaukia. Pamatėme, kad plaukia. Antrąjį kelto variantą pagaminome iš medžio, tas irgi plaukė. Ir tada atėjo laikas sukurti tokį keltą, kurį būtų galima gaminti masiškai“, – sakė P. Zaviša.

Naujausias kelto modelis – apvalus, jo dalys primena apelsino skilteles, kiekvieną iš dalių galima atskirai išardyti ir lengvai pervežti iš vienos vietos į kitą. Vyrai sukonstravo keltą patys ir pavadinimo „Uperiu“. „Tai, ką matote prieš akis – tikrasis kelto pavyzdys, kurį planuojame gaminti masiškai ir tikimės, kad jis atsiras ir kitose Lietuvos upėse“, – papildo Paulius.

„Uperis“ veikia naudodamas upės srovę, todėl jį tikrai galima vadinti atsinaujinančius gamtos išteklius naudojančia transporto priemone. „Uperį“ pastebėjo ir Susisiekimo ministerija bei priskyrė šį keltą „Darnaus judumo sistemų kūrimo“ programai.

„Tai reiškia, kad kiekviena savivaldybė dabar gali teikti paraišką ir gaus iš Susisiekimo ministerijos lėšų įsigyti tokį keltą, ir pritaikyti jį savo mieste. Tačiau matome, kad savivaldybės dar tingi“, – šypsodamasi priduria P. Zaviša.

„Uperio“ veikimo principas gan paprastas – plausto apačioje yra pelekas, kuris automatiškai, mygtuko paspaudimu pasukus visą plausto korpusą, pagauna natūralią upės srovę ir stumia keltą į vieną arba į kitą pusę. „Yra baterija, kuri pasuka visą plausto korpusą. Baterija yra pakraunama kaip akumuliatorius. Ji taip pat išleidžia virvę“, – kol plaukiame plaustu, pasakoja Paulius.

Virvė „Uperiui“ reikalinga tam, kad šis nenuplauktų upe tolyn. „Tai paprasčiausia gelbėjimo virvė, kuri yra vandenyje. Visi baidarininkai, plaukiantys šalia, perplaukia per virvę. Taigi, „Uperis“ netrukdo ir kitai laivybai, net ir motorinėms valtims, mes atlaisviname visiškai kelią kitiems ir niekam netrukdome“, – papildo Šarūnas Šlektavičius.

Neturi atitikmenų visame pasaulyje

Toks „Uperis“ – ilgaamžis, tačiau, pasak P. Zavišos, natūralu, kad jis kasdien naudojamas dėvisi: „Laivyboje tai natūralu, bet nepastebėjome, kad kažkas labai gestų, tik virvės dėvisi.“ „Uperis“ visus norinčius kilnoja tik kiek daugiau nei du mėnesius, tačiau jo sukūrimo procesas pašnekovams užtruko kur kas ilgiau.

„Projektas senas, tačiau tik dabar jis gali vadintis keltu, nes tik dabar jam buvo atlikta techninė apžiūra. Taigi, dabar jis gali būti laikomas tikra transporto priemone“, – tikino Š. Šlektavičius.

Vienu metu „Uperis“ gali perkelti 8 žmones – taip nurodyta licencijoje, tačiau pašnekovai tikina, kad vienu metu buvo keliama ir 15 žmonių, tačiau nieko nenutiko. Analogų šiam plaustui ne tik Lietuvoje, tačiau ir pasaulyje, anot P. Zavišos, nepavyko atrasti.

„Šis mūsų sprendimas laimėjo net prizą už inovatyvumą – kūrybinę verslo taurę. Atstovavome Lietuvai Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje startuolių parodoje. Ten mus įspėjo, kad prie mūsų tikrai prieis kinai ir visko klausinės, todėl visų „Uperio“ paslapčių neišdavėme, nes kinai be sąžinės graužaties viską kopijuoja. <...>

Juk ši priemonė daug pigesnė nei tiltas, todėl ji gali tapti infrastruktūros dalimi. Galbūt mūsų klimato zonoje sunkumų gali iškilti su ledonešiu“, – teigė P. Zaviša. Paulius tikino, kad pietų šalims toks „Uperis“ būtų tikrai naudingas, nes nereiktų jo, prasidėjus žiemai, išardyti ir išvežti kur nors saugiai peržiemoti.

„Uperio“ kūrėjų planuose – mobili programėlė, kuri padėtų pačiam keleiviui įjungti ir valdyti keltą. „Žmogus už borto – kraštutinis ir labai nepageidaujamas atvejis. Būtent tai galėtų riboti kelto veikimą naudojantis programėle be atsakingo žmogaus šalia“, – papildė Šarūnas.

„Keltas yra saugus, atitinka visus saugos reikalavimus, kažkam atsitikus yra ir gelbėjimo liemenės, ratai. Tačiau nei vaikai, nei keltu besikeliantys šunys nebuvo įkritę į vandenį“, – užtikrino Paulius.

Perkelta jau apie 4 tūkst. žmonių

Anot P. Zavišos, „Uperį“ drąsiai galime vadinti ekologišku keltu: „Visas kelto ekologiškumas slypi tame, kad jis nenaudoja jokio iškastinio kuro. Juk „Uperis“ naudoja amžiną energiją – kiek upė tekės, tiek veiks ir keltas.“

Pašnekovų teigimu, žmonės, pirmą kartą persikeldami per Nerį su „Uperiu“, dažniausiai atsiliepia tik teigiamai – skeptikų išgirsti dar neteko. „Šiuo keltu per upę galimai persikėlė jau apie 4 tūkst. žmonių. Gali būti, kad tarp jų buvo ir skeptikų, ir nuomonių įvairių. Bet kol kas nieko pikto negirdėjome, juk žmonėms yra tiesioginė nauda, todėl jie gal ir nelabai pyksta. Nors kai kuriems neigiamų nuotaikų sukelia tas mūsų minimalus persikėlimo mokestis.

Juk mes irgi norėtume, kad to mokesčio nebūtų, tačiau turime sumokėti čia kas kart dirbančiam žmogui – jis valdo keltą ir prižiūri bendrą tvarką. Jei būtų surastas kitas finansavimo būdas, aišku, tuomet minimalaus mokesčio nebeliktų“, – apie 1 euro minimalų mokestį už persikėlimą keltu pasakoja Š. Šlektavičius.

Tačiau Paulius patikina, kad net jei persikėlimo bilieto kaina būtų 5 eurai, „Uperio“ kūrėjų investicijos neatsipirktų.

„Visi įlipę į keltą smalsauja „kaip jis veikia?“, įdomu visiems, tai tampa ir savotiška pramoga. Ar vaikams įdomu? Tikrai taip, jiems juk viskas įdomu. Daugelį taip pat nustebina, jog keltas plaukia nesukeldamas jokio garso, taip išvengiama ir triukšmo taršos, nes neburzgia joks variklis“, – šypsodamasis pasakoja P. Zaviša.

Ekologija – ateities vaistas miestui

Kiekvieną „Uperio“ detalę vyrai padarė patys. Kaip pasakojo pašnekovai, reikalingo varžto nebuvo galima tiesiog nuvažiuoti ir nusipirkti parduotuvėje. „Įdėjome tikrai daug darbo ir pastangų. Patys viską gaminome, užtrukome ilgai. Dirbdavome vakarais, po darbų, savaitgaliais. Aišku, buvo ir susierzinimo, ir pavargimo – tai natūralu. Bet visko mesti nesinorėjo. Taip toliau krapštėmės ir prisikrapštėm“, – juokavo Paulius.

„Tai rankų darbas. Viskas „Uperyje“ – jo projektas, konstravimas, gaminimas ir išbandymas vyko Lietuvoje“, – pridūrė Š. Šlektavičius.

P. Zaviša pasakojo, kad ekologija jam pirmiausia siejasi su gamta – ji vyrui reiškia labai daug: „Norėčiau daryti viską, kad kuo daugiau žmonių ateitų į gamtą, būtų joje. Nuoširdžiai manau, kad žmonės yra suirzę, turintys problemų, o gamta – puikus gydytojas, ji gali atpalaiduoti.“

„Mieste, kuomet tiek daug triukšmo ir taršos, ekologija yra ateities vaistas miestui. Dar ekologiškiau būtų, jei „Uperis“ tiesiog plūduriuodamas vandenyje gamintų elektrą – iš saulės ar tos pačios upės srovės energijos“, – papildo Šarūnas.

Pašnekovai teigė, kad „Uperis“ jau per kelis mėnesius išpildė visus jų lūkesčius – dėl to kūrėjai ir galvoja apie tolimesnę plėtrą.

Šiuo metu ekologiškas upės keltas visus norinčius per Nerį kelia penktadieniais nuo 17 iki 21 valandos ir savaitgaliais nuo 11 iki 21 valandos.