Karštos dienos – buvo prabanga, dabar taps kasdienybe?
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas doc. dr. Justas Kažys tikina, kad minėtasis klausimas – „slidus” ir kiekvieno karščio bangos sieti su klimato kaita nebūtų galima: „Karšti orai formuojasi dėl specifinės atmosferos cirkuliacijos, dėl susidariusių sąlygų, kurios gali susidaryti bet kuriais metais, bet kurioje vietoje ir laikytis pakankamai ilgai, kaip šiuo metu yra Lietuvoje.
Todėl trumpai atsakydamas į klausimą, ar galima sieti klimato kaitą su dabartiniais karščiais, galiu pasakyti ne. Bet, jei žiūrėsime iš kitos pozicijos, kad tokių oro sąlygų – stichinių karščių, ekstremalių orų – susidarymo galimybės ir tikimybės dabar dažnėja, todėl tą dažnumą jau galima sieti su klimato kaita.”
Pašnekovas tikina, kad kuo toliau, tuo labiau tikėtina, kad karščio bangos kartosis – jei anksčiau karštų dienų, kuriomis temperatūra šokteli virš 30-ies laipsnių, būdavo vos viena ar kelios per vasarą, dabar jų būna kur kas daugiau, o ateityje gali ir dar daugėti.
„Tokios karštos dienos anksčiau buvo laikomos savotiška prabanga, tačiau dabar jos, galima tikėtis, kad taps kasdienybe. Ilgalaikėje perspektyvoje tokie orai gali būti sietini su klimato kaita ir apskritai mūsų visa šylančia planeta, tačiau netiesiogiai”, – sako doc. dr. J. Kažys.
Karščio rekordas dar nesumuštas
Mokslininkas patikino, kad konkretus atvejis – dabar Lietuvoje vyraujantys karščiai – yra šiek tiek išskirtinis, tačiau kartu visiškai įmanomas ir be jokios klimato kaitos. Doc. dr. J. Kažiui paantrino ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Rimkus, kuris pateikė ir pavyzdį: „Mes dar nesumušėme 1994-ųjų metų rekordo, kai liepos mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuota 37,5 laipsnio temperatūra.
Nors rekordas dar nesumuštas, tačiau Lietuvoje jau kiekvienais metais fiksuojame karščius – ko anksčiau nebūdavo – dabar yra.”
Prof. dr. E. Rimkus, atsakydamas į klausimą, ar galima dabartinius karščius sieti su klimato kaita atsakė sakydamas „ir taip, ir ne”: „Konkretūs karščiai vis dėlto yra konkrečių metų, tam tikros sinoptinės situacijos rezultatas, tačiau tokie karščiai pasitaiko vis dažniau. Taigi, būtent dažnumas parodo klimato pokyčius.”
Skatina pasisaugoti
Anot doc. dr. J. Kažio, jei oro temperatūra užsilaiko 3 ir daugiau parų virš 30-ies laipsnių, tuomet toks oro reiškinys laikomas stichiniu. Mokslininkas sako, kad svarbus ir tokių orų poveikio vertinimas – žmonių, gyvūnų ir gyvulių sveikatai, žemės ūkiui ir t.t.
„Jei tokie karščiai mus alintų, pavyzdžiui, dar ir rugpjūčio mėnesį, tuomet būtų lengviau juos išbūti, nes mūsų kūnai jau būtų šiek tiek labiau prisitaikę nei yra dabar. <...> Formaliai, tokie orai yra pavojingas dalykas, tam tikros tarnybos perspėja, ko verčiau tokiu oru nedaryti, tačiau tikrasis poveikis išryškėja karščiams praėjus, kai yra įvertinami padariniai”, – teigia pašnekovas.
Ar Lietuvą klimato kaita paveiks labiausiai?
Balandžio pabaigoje pasirodė informacija, kurioje teigiama, kad klimato kaita bene labiausiai paveiks Baltijos šalis, tarp jų ir Lietuvą. Kaip rašė ELTA, Jungtinės Karalystės žaliosios energetikos konsultavimo įmonė „GreenMatch” atliko tyrimus, kuriais remiantis buvo padarytos tokios išvados. Doc. dr. J. Kažys patikino, kad su tokiais teiginiais jis visgi nesutiktų.
„Be abejo, mes kaip ir visas pasaulis esame jau dabar veikiami klimato kaitos, o ateityje poveikis turėtų ir stiprėti. Tačiau, sakyčiau, kad atvirkščiai – Baltijos jūros regionas ne tik pasauliniam, bet ir europiniame lygyje nebus labiausiai klimato kaitos paveiktas regionas. Taip, šilčiau bus, sausringų laikotarpių taip pat sulauksime dažniau, kuriuos keis liūtis, keisis ir žiemos laikotarpis, bet tikrai mes nesame tas regionas ar sritis Žemėje, kuris pasikeis labiausiai”, – tikino doc. dr. J. Kažys.
Anot mokslininko, labiausiai klimato kaita jau paveikė ir ateityje paveiks Arkties regioną ir šiaurines platumas Šiaurės pusrutulyje bei pietų Europos ir Viduržemio jūros baseino valstybes.