Ši grėsmė pirmoje sąrašo vietoje stabiliai įsitvirtinusi nuo 2017-ųjų. Jungtinių Tautų suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija dar pernai įspėjo, kad, norėdami apsisaugoti nuo ekstremalių oro sąlygų, klimato krizės ir vandens stygiaus keliamos karinių konfliktų grėsmės, turime vykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus. Saugi riba, kurios neturėtumėme peržengti – pasaulinis atšilimas, neviršijantis 1,5ºC.
Gyventojų elgsenos pokyčiai leistų pasiekti reikšmingų rezultatų
Tuo pačiu ši komisija pabrėžė, kad didžiausia kliūtimi kovojant su šylančiu klimatu tampa ne mokslinių žinių ar inžinerinių, technologinių sprendinių trūkumas – jų jau turime apsčiai. Pasirodo, didžiausiu trukdžiu radikalesnėms transformacijoms, anot jos, tampa gyventojų, namų ūkių, ekonomikos bei politikos subjektų negebėjimas ir nenorėjimas keisti savo įsitikinimus ir elgseną.
Tokiame kontekste ypatingas vaidmuo toliau sprendžiant su klimato kaita siejamas problemas tenka socialiniams mokslams: sociologijai, ekonomikai, viešajai ir verslo vadybai, psichologijai, edukologijai ir politikos bei komunikacijos mokslams. Gyventojų elgsenos pokyčiai leistų pasiekti reikšmingų rezultatų. Tai – sociologijos lauko sprendiniai.
Pokyčių labiausiai reikia energijos vartojimo, naudojimosi transportu elgsenoje, mitybos įpročiuose. Apklausose, pavyzdžiui, ieškoma atsakymų, kaip paskatinti gyventojus dažniau eiti pėsčiomis, naudotis dviračiu ar viešuoju transportu, paliekant automobilį namuose, nes tarša iš automobilių Europos Sąjungoje sudaro apie ketvirtį visų CO2 emisijų.
Sprendimų poveikio vertinimas
Taip pat tiriami elektros vartojimo, taupių buitinių prietaisų pirkimo, būsto šildymo ar kondicionavimo įpročiai. Sociologai nagrinėja, ar elgsenos pokyčiams svarbesni vertybiniai faktoriai, socialinės aplinkos poveikis, ar tiesiog patogi infrastruktūra (pavyzdžiui, atliekų rūšiavimo konteineriai, patogus viešasis transportas).
Prieš dešimtmetį mūsų šalyje atlikti tyrimai parodė, kad lietuviai rečiau nei kitų Europos šalių gyventojai rinkosi aplinkai draugiškus vartojimo produktus, rečiau rūšiavo, dalyvavo aplinkosauginių grupių veiklose, demonstracijose. Tačiau per dešimtmetį įvyko nemažai pokyčių, tad pakartotinės apklausos ne tik įgalins išsamesnį priežastinių ryšių aiškinimą, bet ir leis įvertinti tam tikrų politinių-ekonominių sprendimų poveikį.
Apklausos ir rekomendacijos – pirmas žingsnis
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ mokslininkai plėtoja aplinkosaugos sociologijos tyrimus ir prisideda kurti tarptautinius įrankius, leidžiančius pamatuoti žmonių nuostatas bei elgseną, o vėliau – kurti rekomendacijas, kaip šią elgseną pakeisti.
Universiteto mokslininkai jau beveik dešimtmetį dalyvauja Tarptautinės socialinio tyrimo programos (ISSP) įgyvendinime. 2010 m. ISSP iniciatyva mūsų šalyje atlikta pirmoji apklausa apie gyventojų aplinkosaugines nuostatas ir elgsenas, kitąmet apklausą ketinama rengti dar kartą.
Apklausa leis įvertinti Lietuvos gyventojų aplinkosauginių nuostatų ir elgsenos pokyčius per 10 metų ir Čia ir dabar sausros bei kaitros problemų tai neišspręs, tačiau leis tikslingiau siekti giluminių vertybinių bei elgsenos pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje.