Nauja energetikos strategija: gyventojams žadami pokyčiai

Dar šių metų birželio 21 d. paskelbtoje naujoje Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje bene didžiausiu siekiu įvardijamas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Aiškinamės, kokius pokyčius žada naujoji Lietuvos energetikos strategija ir kaip tikslų įgyvendinimas atsilieptų verslui ir gyventojams.

Planuose – perėjimas prie išmaniosios energetikos

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys mano, jog vienas iš reikšmingiausių naujosios Lietuvos energetikos strategijos pokyčių yra perėjimas prie „žaliosios“ ir išmaniosios energetikos.

Jis atkreipia dėmesį į tai, jog 2030 metais „žaliosios“ energijos dalis bendrame energetikos balanse sudarys 45 proc.

„Šis skaičius ir toliau pastoviai augs iki 80 proc. 2050 metais. Taip pat planuojama skatinti paskirstytinąją elektros generaciją, išmaniuosius skaitliukus, skaitmenizaciją bei išmaniuosius tinklo valdymo būdus“, – vardina jis.

V. Poderys įsitikinęs, jog energetikos strategijos pokyčius netruks pajausti gyventojai ir verslas, kurie turėtų tapti aktyviais elektros sistemos ir rinkos dalyviais.

„Minėti pokyčiai sudarys sąlygas gyventojams ir verslui patiems gaminti elektros energiją, naudojant atsinaujinančius šaltinius ir būti aktyviais elektros sistemos bei rinkos dalyviais. Taip pat tai sudarys sąlygas energijos perteklių parduoti tinklų operatoriui. Ilgainiui tai leis gaminantiems vartotojams susimažinti sąskaitų dydį“, – pastebi Energetikos komisijos pirmininkas.

Šių metų birželio 21 d. paskelbtame dokumente numatoma, jog iki 2020 m. bus įgyvendinti šie tikslai: energetikos sistemos integracija į Europos Sąjungą (ES), energijos vartojimo efektyvumo didinimas, subalansuota ir tvari atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra, energetikos infrastruktūros optimizavimas ir modernizavimas.

2040 m. numatoma, jog energijos kaina bus ne didesnė nei regiono valstybėse, taip pat numatomas sklandus perėjimas nuo iškastinių energijos šaltinių prie AEI.

2050 m. iškeliamas tikslas, jog 80 proc. šalies energijos poreikio bus pagaminama iš netaršių (neišskiriančių į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų) šaltinių. Numatomas ir 100 proc. vietinės elektros energijos gamybos lygis (turint omeny bendrą šalies elektros suvartojimą).

Siekiama savarankiškumo energetikoje

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis mano, jog reikšmingiausias pokytis Lietuvos energetikos strategijoje yra tai, jog Lietuva daugiau elektros energijos gamintųsi pati, tam naudodama atsinaujinančius energijos išteklius.

„Labai svarbu, kad šiame projekte siūloma eksportuoti Lietuvos energetikos pramonės kompetencijas ir technologijas. Biomasės energetikos technologijas Lietuva jau eksportuoja, todėl ilgalaikė ir palaikanti valstybės pozicija yra sveikintina“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, vėjo energetika yra viena svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos šakų, todėl valstybės kryptinga parama galėtų paskatinti ir šios technologijos įrenginių gamybą šalyje bei eksportą.

„Mes siūlome, kad iš esmės vietinę elektros energijos gamybą galima būtų padidinti keičiant jau susidėvėjusius biokuro vandens šildymo katilus katilinėse į bendros šilumos ir elektros energijos gamybos pajėgumus – kogeneracines elektrines. Tai kartu žymiai prisidėtų prie šalies bazinės elektros gamybos pajėgumų užtikrinimo“, – teigia jis.

Anot R. Juozaičio, svarbus ir pasiūlymas įtraukti į strategiją pastatų vidaus sistemų modernizavimą ir subalansavimą kaip prioritetą, nes ši priemonė leistų Lietuvai pasiekti apie pusę energijos kiekio sutaupymo tikslo, kurį Lietuva įsipareigojusi ES pasiekti iki 2020 m.

„Šios esminės strategijos sritys teigiamai prisidės prie Lietuvos energetikos trilemos subalansavimo, kurį Pasaulio energetikos taryba laiko pagrindiniu modernios valstybės energetikos tikslu. Valstybė turi siekti pakankamo energetinio saugumo, užtikrindama, kad jos piliečiams ir pramonei energija būtų fiziškai pasiekiama ir įperkama, išlaikant švarią aplinką ateities kartoms“, – mano jis.

R. Juozaitis tiki, jog šie pokyčiai teigiamai atsilieps verslui ir gyventojams. „Yra kuriamos darbo vietos Lietuvoje, vien tik biokuro sektoriuje dirba per 7000 darbuotojų. Šalies energetikos pramonė, ypatingai biokuro sektorius, eksportuoja savo kompetencijas ir technologijas. Energijos vartojimo efektyvumas, taupydamas išteklius, taip pat labai daug prisideda ir prie aplinkos taršos mažinimo“, – aiškina pašnekovas.