Nemalonūs pokyčiai prasidėjo jau dabar: kokių orų kataklizmų galime sulaukti?

Klimato kaita negailestingai kirs mūsų planetai, o tuo pačiu ir Lietuvai. Ką daryti, kad sušvelnintume šio pavojingo reiškinio pasekmes, DELFI TV konferencijoje atsakymų ieškojo klimatologas Justinas Kilpys ir atsinaujinančių išteklių specialistas Martynas Nagevičius.

„Kas būtų, jei pakeistume Žemės atmosferos cheminę sudėtį?“ – šį klausimą teoretikai gvildeno jau XIX amžiuje. Šiandien teorija pamažu virsta realybe – dėl anglies dvideginio taršos atmosfera keičiasi. Kaip spręsti susidariusią situaciją – plėtoti atsinaujinančią energetiką, vaikščioti pėsčiomis, rūšiuoti ar aukoti mergaičių mokykloms Afrikoje?

Teršiame ir valgydami, ir važiuodami džipu

Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys pasakoja, jog iš principo klimato kaita vyksta ir natūraliai, bet dažniausiai, kai dabar kalbame apie klimato kaitą, omenyje turime klimato pasikeitimus, kurie vyksta dėl žmonijos kaltės.

Klimato kaita – tai ne tik globalinis atšilimas: pasikeičia ne tik temperatūra planetoje, tačiau kyla ir vandens lygis vandenynuose, tirpsta ledynai, keičiasi vandenynų pH. J. Kilpio teigimu, vandenynai rūgštėja. Galiausiai klimato kaita jau dabar skaudžiai atsiliepia žmonėms – staigios, ekstremalios stichinės nelaimės, kaip, pavyzdžiui, uraganai.

„Jei kalbėtume apie Lietuvą, didelę dalį (taršos – DELFI) sudaro transportas, žemės ūkis, energetika. Kitose pasaulio valstybėse dominuoja energetika, kitur – žemės ūkis. Atliekų sektorius išskiria pakankamai didelį metano kiekį. Tai beveik visos žmogaus gyvenimo sritys. Pradėkime nuo to, ką mes valgome – jei vartojame daug mėsos, mūsų ekologinis pėdsakas daug didesnis negu daugiau valgant augalinių produktų“, – pasakoja J. Kilpys.

Pusė investicijų pasaulyje – į atsinaujinančią energetiką

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, jog tik žiedinės ekonomikos, kaip ginklo kovoje su klimato kaita, tikrai neužteks – norint pokyčio reiks pasitelkti kur kas daugiau sprendimų.

„Žiedinė ekonomika yra nukreipta į šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą atliekų sektoriuje, kuris sudaro, berods, penktadalį visų Lietuvos emisijų. <...> Mes visi, pasaulio gyventojai, ne tik lietuviai, vežame labai daug atliekų į sąvartyną, sąvartynuose išsiskiria metanas, kuris yra labai agresyvi šiltnamio efektą sukelianti dujų rūšis.

Jeigu mes pakeičiame tai deginimu gaminant energiją, šiek tiek pagerinam situaciją, bet vis vien išmetamas didelis CO² kiekis. Pats geriausias aplinkosauginiu požiūriu būdas yra perdirbti atliekas arba kad jų nesusidarytų išviso“, – sako M. Nagevičius.

Atsinaujinanti energetika gali padėti žymiai sumažinti taršos kiekius pasaulyje, tuo pačiu pristabdyti ir klimato kaitą. LAIEK prezidentas tikina, jog pokytis atsinaujinančios energetikos srityje įvyko per pastarąjį dešimtmetį – anksčiau ji buvo vadinama „alternatyviąja“ energetika, dabar tai tapo masine energetika: „Didesnė pusė visų investicijų energetikos srityje pasaulyje yra dedama būtent į atsinaujinančią energetiką.“

M. Nagevičius teigia, jog Lietuvoje jau dabar praktiškai kas ketvirta mūsų suvartojama kilovatvalandė yra „žalia“: „Galimybės atsinaujinančios energetikos Lietuvoje yra pačios geriausios Europoje, kadangi gyvename tokioje vietoje, kur ir technologiškai, ir gamtine prasme yra labai geros sąlygos. <...> Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra daugiau saulės negu Paryžiuje.“

Sprendimo būdai – įvairūs

Mokslininkai ir verslo konsultantai, J. Kilpio teigimu, yra sudarę klimato kaitos sprendimo būdų dešimtuką, kuriame saulės energetika užima 5-ąją, o vėjo energetika – 2-ąją vietą. J. Kilpys tikina, jog šio projekto metu buvo peržvelgta apie 100 švarių klimato kaitos sprendimo būdų, kurie ir pasiteisintų, ir ekonomiškai atsipirktų.

M. Nagevičius patikino, jog Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės-narės, yra įsipareigojusi mažinti išmetamų emisijų kiekį, o numatytus įgyvendinti tikslus ES yra padalinusi kiekvienai valstybei. LAIEK prezidentas teigia, jog jei emisijų kiekio Lietuvai sumažinti nepavyks – teks pirkti kvotas iš kitų valstybių, kurios savus emisijos viršijimo įsipareigojimus įgyvendins su kaupu.

Nors sumažinti emisijų kiekį Lietuvos žemės ūkyje bei transporto srityje yra sudėtinga, tačiau kiekvienas iš mūsų, norėdami prisidėti prie užterštumo mažinimo ir kovos su klimato kaita, galėtume pasitelkti ir paprastus būdus: vengti atliekų, rūšiuoti, dažniau važinėti su viešuoju transportu, ar jei leidžia galimybės – įsigyti elektromobilį.

Bet turint omenyje taip sparčiai augantį gyventojų kiekį pasaulyje, J. Kilpys paskatino verčiau pinigine parama paremti Afrikos mergaičių mokyklas, nei skubėti į elektromobilio saloną. Viena iš pigiausių ir efektyviausių mokslininkų įvardytų priemonių kovai su klimato kaita, J. Kilpio teigimu, yra galimybės sudarymas besivystančiose šalyse mergaitėms eiti į mokyklą: „Mergaitė, baigusi vidurinę mokyklą, jau pasitiki savimi, ji jau gali spręsti ir planuoti šeimą.

Paprastai mergaitės baigusios vidurinę mokyklą turi gerokai mažiau vaikų, nei baigusios pradinę, ar nebaigusios mokyklos. Geriau nepirkit „Teslos“ ar elektromobilio, bet paremkit kokią Afrikos mergaičių mokyklą ir tai turės didesnį poveikį.“

Daugiau apie klimato kaitą, atmosferos taršą bei būdus, kuriuos pasitelkę galime kovoti su šiais reiškiniais, rasite „DELFI TV Gyvai“ konferencijoje.