Europos statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, 2015-ais metais Lietuvoje buvo sudeginta 150 tūkst. tonų atliekų. Dar 299 tūkst. tonų jų buvo perdirbta. Kasmet į Lietuvos sąvartynus atvežama vis mažiau atliekų, tačiau sparčiai kyla sudeginamų atliekų skaičius.
Tikėtina, kad sudeginamų atliekų skaičius Lietuvoje dar labiau išaugs, nes šiuo metu statomos dvi jėgainės, kurios bus pritaikytos deginti atliekas. Tačiau atliekų perdirbimo šalininkai sako, kad deginimas tėra tik naudingų žaliavų naikinimas.
Daugiau sudegintų atliekų, mažiau sąvartynų
Lietuvos energijos atstovas Paulius Stonis sako, kad naujos kogeneracinės jėgainės padės įgyvendinti Europos Sąjungos Žiedinės ekonomikos tikslą – iki 2030-ųjų metų sumažinti komunalinių atliekų kiekius, patenkančius į sąvartynus, iki 5 proc. Šiandien Lietuva į sąvartynus vis dar gabena daugiau nei 50 proc. visų komunalinių atliekų.
„Naujų atliekas deginančių jėgainių Lietuvoje neplanuojama statyti. Taip yra, nes Klaipėdoje veikianti, o Vilniuje ir Kaune statomos jėgainės patenkins atliekų tvarkymo poreikį“, – pasakoja P. Stonis.
Vis dėlto, viešosios įstaigos „Žiedinės ekonomikos“ futuristė Rasa Tumaševičiūtė šiuo klausimu gana skeptiška.
„Išplėtojus atliekų surinkimą – intensyviai surenkant popieriaus ir kartono atliekas, maisto atliekas, kompostuojant žaliąsias atliekas nesunkiai buvo galima užtikrinti biologiškai skaidžių atliekų patekimo į sąvartynus mažinimo užduotis, net neturint dabar statomų atliekų deginimo jėgainių“, – kalbėjo ji.
Nuomonės išsiskyrė
Ji pasakoja, kad Vakarų Europoje beveik nėra statoma naujų atliekų deginimo įrengimų, nes tai – pasenusi technologija.
Ji pasakoja, kad besivystančiose šalyse, tokiose kaip Meksika ar Indonezija, į kurias iš vandenyno atplaukia daug plastiko, atliekų deginimo įrengimai yra projektuojami. O išsivysčiusiose valstybėse, tokiose kaip Australija, visuomenės pasipriešinimas atliekų deginimo jėgainėms toks didelis, kad neaišku, ar ten bus atidaryta bent viena tokio tipo jėgainė.
Vis dėlto, P. Stonis situaciją mato kiek kitaip. Jis mano, kad labiausiai atliekas deginančių jėgainių plėtrai trukdo žmonių baimė dėl galimos taršos. Tačiau, jo nuomone, tokios baimės yra nepagrįstos.
„Aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo srityse labiausiai pažengusių šalių gyventojų jau nestebina, kad miestų centruose ir gyvenamuosiuose rajonuose naujai atidaromos atliekų deginimo jėgainės. Tai vyksta tokiuose miestuose kaip Kopenhaga, Londonas bei Stokholmas, o už Lietuvą mažesnėje Šveicarijoje veikia net 29 komunalinių atliekų deginimo jėgainės“, – pasakoja P. Stonis.
Degina tai, ko negalima panaudoti
P. Stonis pasakoja, kad naujos kogeneracinės jėgainės Vilniuje ir Kaune bus kūrenamos atliekomis, likusiomis po rūšiavimo ir biokuru.
„Komunalinių atliekų rūšiavimas Lietuvoje vykdomas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kurių visoje Lietuvoje šiandien veikia 10. Būtent iš šių centrų deginti bus gabenamos atliekos, likusios po rūšiavimo. Šiandien šie centrai atliekų neturi kur dėti, kol nėra kogeneracinių jėgainių, galinčių jas naudoti kurui, todėl atrūšiuotos atliekos keliauja į sąvartynus, kur jos yra saugomos“, – pasakoja P. Stonis.
Vis dėlto, futuristė R. Tumaševičiūtė skeptiškai vertina tokią situaciją. Jos nuomone, pritaikius naująsias technlogijas viską galima perdirbti taip, kad neliktų jokių atliekų, tiesiog valdžia pasirinko lengvesnį didėjančių sąvartynų problemos sprendimą.
„Yra tara, kurią būtų galima visiškai perdirbti, tačiau ji kainuoja 15 proc. brangiau nei paprasta, dėl to niekas jos nenaudoja. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje trūksta specialistų, padedančių įmonėms pritaikyti inovatyvius sprendimus ir finansinės valstybės paramos“, – aiškina ji.
R. Tumaševičiūtės nuomone, Lietuvoje trūksta inovatyvių aplinkosaugininkų ir dėl pramonininkų interesų, nes aplinkosaugos srityje dabar yra nemažai pažeidimų, kurie yra nepastebimi dėl korupcijos ir nesąžiningo pramonės elgesio.
Viską galima perdirbti
R. Tumaševičiūtės teigimu, Lietuvoje yra susidaręs neteisingas požiūris, kad deginant atliekas galima išgauti daug energijos.
„Jeigu teisingai rūšiuosime, sumažinsime energijos poreikį naujų produktų gamybai“, – sako ji.
Nors dabar perdirbant atliekas dalis žaliavų prarandama, greitu metu tai gali pasikeisti. Visiškai perdirbti produktus dabar trukdo tai, kad juos projektuojant nebuvo numatyta tolimesnė jų paskirtis – perdirbimas.
Norint, kad daiktus būtų galima perdirbti, reikia tai numatyti dar juos projektuojant. Šiandien yra daiktų, kuriuos galima visiškai perdirbti, tačiau vis dar nemažai tokių, kuriuos perdirbus lieka atliekų.
„Šiuo metu mes tiesiog turime pereinamąjį laikotarpį, nes pradeda trūkti žaliavų ir daugėja gyventojų, todėl pramonei teks prisitaikyti“, – teigia R. Tumaševičiūtė.
Rūšiuojant svarbu išsaugoti žaliavas, kurias galima dar kartą panaudoti. Jeigu gaminant produktą bus suplanuota, kad po kurio laiko jis turės būti perdirbtas, visos žaliavos, iš kurių jis buvo pagamintas galės būti panaudotos naujų produktų gamybai.
Atliekų deginimas ne tik sunaikina išteklius, kuriuos būtų galima panaudoti įdiegus naujas perdirbimo technologijas, bet ir neišsprendžia atliekų laikymo problemos.
„Sudeginus 3 tonas atliekų, yra gaunama 1 tona pelenų, kurių dalis yra užkrėsta koncerogenais ir sunkiaisiais metalais. Sudeginus atliekas taip pat gauname atliekas, kurias vis tiek reikia kažkur pašalinti“, – aiškina R. Tumaševičiūtė.