87 straipsnių
Jau mėnuo, kai Ukrainoje, Lucko sąvartyne dirba dovana iš Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro. Tai – 50 tonų sveriantis grunto tankintuvas „Bomag“, suspaudžiantis atliekų sluoksnį sąvartyne 2–3 kartus. Skirtingai nei Lietuvoje, Ukrainoje sąvartynuose šalinamos beveik visos atliekos, legalių ...
Vilniaus valdžios deklaracijos apie „neutralų klimatui miestą Vilnių“ ir jo žalinimą užvakar tik dar kartą pademonstravo, kad visi šie pareiškimai tėra tik viešųjų ryšių akcijos, neturinčios nieko bendro su realiais veiksmais rūpinantis vilniečių sveikata ir saugumu.
Visos Lietuvos gyventojų į bendrus konteinerius išmestos mišrios komunalinės atliekos keliauja į dešimt rūšiavimo gamyklų, kurios vadinamos mechaninio apdorojimo (MA) arba mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiais. Nors juos pastatyti kainavo 148,6 mln. eurų, o milijonai kiekvienais metais ...
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) sukūrė naują interaktyvų įrankį www.tvarkaulietuva.lt. Jis sukurtas siekiant greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje, taip pat šalies gyventojai kviečiami prisidėti mažinant užterštų teritorijų skaičių šalyje, identifikuojant ir jas kuo gr...
Spalio 14–oji – tarptautinė elektronikos atliekų diena, kurią daugybė žmonių mini išvaduodami namus ir biurus nuo nereikalingų ir sugedusių elektronikos prietaisų, baterijų ar buitinės technikos atliekų. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad šių atliekų palikti prie konteinerių negalima – jas nemokamai suren...
Nors dar sovietmečiu miestuose atsiradę metaliniai garažai Vilniuje pradėti naikinti 2020 metais, kai kur jų vis dar galima aptikti. Be to, kad tokiose vietose dažnai dar yra likę įvairių atliekų, jos traukte traukia gyventojus čia tempti viską, ką šie patingėjo tinkamai sutvarkyti, taigi buvusių ga...
Kiekvienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje iki 2040 m. pakuočių atliekų kiekį sumažinti bent 15 proc., kuo daugiau pakuočių perdirbti ir visoje ES numatyti vienodą pakuotės ženklinimą, kuris leis lengvai suprasti, kaip pakuočių atliekos bus surenkamos ir perdirbamos, taip pat – nustatyti pakuočių kūri...
„Parašyti planą ir tuomet paklausti visuomenės nuomonės apie jį nėra logiška. Todėl dabar – pats geriausias metas gyventojams išsakyti savo mintis apie atliekų tvarkymą. Jų atsakymai padės suprasti, kas skirtingose savivaldybėse gyvenantiems žmonėms yra svarbu šioje srityje ir kurie artimiausių metų...
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam naujojo laikotarpio Valstybiniam atliekų prevencijos ir tvarkymo planui. Jame numatyta organizuoti atliekų tvarkymą taip, kad pasiektume ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų – 2030 m. ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų Lietuvoje būtų pakart...
Lietuvoje antram gyvenimui prikeliamų atliekų kiekis kasmet auga. Nepaisant to, savo šalyje turime net tris kogeneracines jėgaines. Jų atstovai tikina – sudeginti šiukšles kur kas geriau nei laidoti jas sąvartynuose. Vis tik skirtingų sričių specialistai pabrėžia, kad deginimas toli gražu nėra pažan...
Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių kasmet sukaupiamas komunalinių atliekų srautas auga, tačiau gera žinia ta, kad į sąvartynus patenkančių atliekų dalis sparčiai mažėja, teigiama pranešime spaudai.
Tikriausiai visi sutiksime – sąvartynai aplinkos nepuošia ir garbės nedaro, tačiau nepaisant vis gerėjančių rūšiavimo įgūdžių ir tobulėjančių perdirbimo sistemų, įvairios atliekos ir toliau didina šiukšlių kalnus.
Aplinkos ministerijos siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, kurioms lapkričio pradžioje pritarė Vyriausybė, leistų mažinti aplinkos taršą ir taptų dar vienu veiksniu, skatinančiu pereiti prie žiedinės ekonomikos. Jeigu Seimas jas priims ir bus įgyvendintos numatytos priemonės, Lie...
Žiedinė ekonomika gali būti laikoma filosofija, paradigma, tačiau ekspertai sutaria, kad šis ekonomikos modelis gali padėti išspręsti ir globalias problemas, tokias kaip klimato kaita ar senkantys ištekliai, reikalingi gaminti mūsų kasdien naudojamiems produktams. Pasaulis vis sparčiau žengia žiedin...
Nuo kitų metų panevėžiečiams vėl brangsiantis atliekų tvarkymas ir dėl to augantis nepasitenkinimas sprogo, bet ne ten, kur galėjo tikėtis šiukšlių tvarkytojai.
Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų išvakarės yra adekvati proga kiekvienam iš mūsų stabtelėti ir susimąstyti apie tai, kad lietuviška mirusiųjų pagerbimo tradicija, nuo kurios įprastai yra neatskiriamas artimųjų kapų lankymas per Vėlines, galėtų būti mažiau tarši ir draugiškesnė aplinkai.
Europos statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje į sąvartynus išvežama pusė visų šalyje susidarančių atliekų. Ir tai tendencija, kuri verčia sunerimti.
Pasaulyje, kuriame ištekliai senka, vis labiau plėtojama perdirbimo pramonė. Pasinaudodami naujomis technologijomis galime perdirbti beveik kiekvieną daiktą. Vis dėlto, vis didesnė dalis atliekų Lietuvoje yra ne perdirbama, bet sudeginama.
Lietuvoje net 54 procentai atliekų yra šalinama sąvartynuose, nors vienbalsiai patvirtinta, kad tai – pats blogiausias atliekų šalinimo būdas. GRYNAS.lt domėjosi, kokia sąvartynų padėtis Lietuvoje, su kokiomis problemomis susiduriama šalinant atliekas ir ką daryti, kad sąvartynuose kaupiamų atliekų ...
Lietuvoje net 54 procentai atliekų yra šalinama sąvartynuose, nors vienbalsiai patvirtinta, kad tai – pats blogiausias atliekų šalinimo būdas. GRYNAS.lt domėjosi, kokia sąvartynų padėtis Lietuvoje, su kokiomis problemomis susiduriama šalinant atliekas ir ką daryti, kad sąvartynuose kaupiamų atliekų ...
