Kaip teigiama pranešime spaudai, Oslo valdžios siekis išsaugoti žaliąsias erdves mieste ir atkurti vidaus vandenų transporto tinklą buvo svarbiausios priežastys, paskatinusios Europos Komisiją (EK) miestui skirti 2019 m. titulą.
„Žmonės nori švaresnio oro, priėjimo prie gamtos ir ramybės netgi miesto centre“, – sakė Europos aplinkos, jūrų reikalų ir žvejybos komisaras Karmenu Vella.
„Jūsų ryžtas gerinti viešojo transporto sistemą ir saugoti natūralias gyvūnų buveines, o taip pat ir raginimai rūšiuoti bei naudotis elektromobiliais duos realią naudą gyventojams“, – Europos žaliosios sostinės paskelbimo ceremonijoje Oslą sveikino K. Vella.
Oslo savivaldybė yra pareiškusi siekianti iki 2020 m. sumažinti CO2 emisijas 50 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Norėdama pasiekti šį tikslą, savivaldybė ragino gyventojus persėsti prie oro neteršiančių transporto priemonių, o 2016 m. įvedė „klimato biudžetą“, kuriame skaičiuoja CO2 išmetimo rodiklius.
Oslo vicemerė Lana Marie Nguyen Berg pabrėžė miestų svarbą mažinant taršą, sukeliančią klimato kaitą. Jos teigimu, atsakingesnė politika ne tik padeda išsaugoti aplinką ateities kartoms, bet ir padaro miestus geresnius gyventi jau dabar.
Tuo tarpu savivaldybių ir modernizacijos ministrė Monica Maeland pažymėjo elektromobilių, kurie 2018 m. sudarė trečdalį visų naujų automobilių mieste, svarbą.
Oslas žaliosios sostinės vardą perėmė iš Nyderlandų Neimegeno miesto. Kitos Skandinavijos šalių sostinės – Stokholmas ir Kopenhaga – taip pat buvo Europos žaliosiomis sostinės.