Panevėžio daugiabučiai džiaugiasi įdarbinę saulę

Norėdami kuo daugiau sutaupyti ir gyventi komfortiškai, gyventojai vis dažniau renkasi gana nepigius, tačiau ateityje nemažai pinigų sutaupysiančius sprendimus – saulės energiją.

Išsprendė ne vieną problemą

Panevėžyje, Marijonų gatvės 30-ajame ir 31-ajame daugiabučiuose modernia sistema naudojamasi jau šešerius metus. „Mūsų sistema yra inovatyvi, vadinama „ketvirtosios kartos šilumos sistema“, kuri, pasak mokslininkų, pasaulyje turėtų dominuoti apie 2050-uosius“, – sako šių daugiabučių bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė.

Ant daugiabučių įrengti saulės kolektoriai gamina energiją, kuri naudojama ne tik karštam vandeniui, bet ir namui šildyti, cirkuliacijai. Kai energijos pritrūkstama – kūrenama dujomis. Pavyzdžiui, balandį namas dujų sukūreno už 180 eurų. Šią sumą padalijus 36 butams, išeina vos po penkis eurus. Gegužę buvo ne viena para, kai visiškai neprireikė dujų – užteko per dieną sukauptos saulės energijos. Visgi gegužę dominavo dienos, kai namui parai reikėjo 4–6 kub. metrų dujų.

Pasak B. Valkiūnienės, turint omenyje, kad kubinis metras dujų kainuoja 39 centus, sąskaitos nedidelės. Tai matydami, žmonės gali gyventi netaupydami komforto sąskaita, o racionaliai naudoja šilumą ir karštą vandenį. 2015 metais gyventojai yra skaičiavę vidurkį: patalpų šildymas, cirkuliacija, karšto vandens ruošimas trijų kambarių 60 kv. metrų butui metams vidutiniškai kainavo 180 eurų – mėnesiui vidutiniškai 15 eurų.

Viena veiksmingiausių priemonių

„Mano galva, tai yra viena veiksmingiausių renovacijos priemonių. Patrauklu dar ir todėl, kad daugiabutyje daug butų, vadinasi, tie papildomi įrenginiai – šilumokaičiai, varikliai ir kiti, kainuoja santykinai pigiau, o nauda tikrai didžiulė“, – kalba B. Valkiūnienė.

Išsprendžiama nemažai problemų – šaltuoju metų laiku žmonėms nebereikia nerimauti dėl sąskaitų, nereikia ir šildymo kompensacijų. Be to, gali gyventi komfortiškai, ypač netikėtai atšalus orams – butą šildyti galima nors ir per Jonines.

„Mes turime 5–6 dosnius mėnesius, kai mokestis visiškai simbolinis. Jeigu negalime problemos išspręsti taip, kad visus metus šilumą turėtume už dyką ar beveik už dyką, bent pusę metų turime simbolinį mokestį ir tai džiugina“, – sako B. Valkiūnienė.

Bendrijos pirmininkė pasakoja, kad saulės kolektoriai dirba beveik visus metus, tik lapkritį, gruodį ir sausį jų darbas būna labai minimalus. Nuo vasario vidurio – vėl aktyvesnis. Pastebėta, kad net apniukusią dieną, kai dangus nėra visai užtrauktas debesimis, kolektoriai dirba.

Pasverti sprendimai

Renovacijos projektų tyrimų bendrovės vadovas Juozas Merkevičius pažymi, kad pastaraisiais metais pradėjo daugėti renovacijos projektų, kuriuose numatoma naudoti saulės energiją. Kadangi tai dar ganėtinai naujas dalykas, su problemomis netenka susidurti. Pastatų energijos vartojimo auditorius Darius Juozapavičius sako, kad daugiabučiuose šiuo metu įrengta labai įvairių sistemų. Saulės energiją jie naudoja ir šildymui, ir karštam vandeniui ruošti, labai nemažai sumontuota ir šilumos siurblių.

Pasak D. Juozapavičiaus, dabar maždaug 70 proc. renovuojamų namų stengiamasi įdiegti atsinaujinančios energijos sprendimus. Kiek tai efektyvu, priklauso ir nuo projektuotojo sumanumo. D. Juozapavičiaus teigimu, jei viskas tinkamai suskaičiuota ir suprojektuota, tuomet nuo gegužės iki rugsėjo karšto vandens ruošimas gyventojams turėtų nieko nekainuoti arba kainuoti labai nedaug – saulės energija turėtų patenkinti 100 ar 90 proc. karšto vandens poreikio. Kitu metų laiku sąskaitos taip pat turėtų būti mažesnės.

Atsipirkimas priklauso nuo paramos

D. Juozapavičius teigia, jog rengiant investicinį planą reikia nuspręsti, kiek gyventojai nori investuoti, ko jiems reikėtų. Jei name nedaug butų ar sunaudojama mažai vandens, gyventojai taupo, tuomet diegti brangią sistemą nelogiška. Tačiau daugiabutyje, kuriame nemažai butų, vandens sunaudojama nemažai, saulės energijos pažabojimas – efektyvus.

„Sistemos efektyvios, jei teisingai suprojektuotos, sudėliotos pagal gyventojų poreikius. Atsipirkti turėtų vidutiniškai per 8–10 metų, tačiau labai priklauso nuo projektuotojo profesionalumo. Reikia įvertinti optimalų poreikį, nesuprojektuoti nereikalingų dalykų. Juk galima visą stogą padengti kolektoriais ir turėti karšto vandens perteklių, kurio nenaudosi“, – teigia D. Juozapavičius.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis sako, kad saulės energijos įrenginių atsipirkimas priklauso nuo paramos. Jeigu tokių sistemų įdiegimas neremiamas, atsipirkti turėtų maždaug per 14 metų, jei parama sudarys 30 proc. – neprireiks ir dešimtmečio.