„The Ocean Clenup” organizacija, sukūrusi plastiko vandenyne surinkimo įrenginį, skelbia, kad didžiojoje Ramiojo vandenyno šiukšlių saloje, pusė atliekų sudaro žvejybiniai tinklai. Tačiau šie tinklai – tai ne tik šiukšlės – į juos įsipainioję vandens gyvūnai, pavyzdžiui, jūrų vėžliai ar ruoniai, žūva.
DELFI domisi, kokia situacija yra susidariusi Lietuvos vandenyse bei Baltijos jūroje.
Atliekos laivuose privalo būti rūšiuojamos
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė teigia, kad jūrinės atliekos savo kilme būna įvairios – iš esmės, tai viskas, kuo atsikrato laivų įgulos ir poilsiautojai prie jūros kranto: „Taip pat atliekos į jūrą patenka su paviršinėmis nuotekomis tiesiogiai iš miestų, esančių ant jūros kranto, kartu su išleidžiamomis išvalytomis buitinėmis nuotekomis. Tokiu būdu visa tai, kuo žmonės netinkamai atsikrato, ir patenka į vandens telkinius, upes ar tiesiogiai į jūrą.”
Pagal Tarptautinę konvenciją, laivuose susidarančios atliekos privalo būti rūšiuojamos ir yra skirstomos į kategorijas: plastiką, maisto atliekas, buitines atliekas, kepimo aliejų, atliekų deginimo įrenginių pelenus, technines atliekas, krovinių likučius, gyvulių atliekas bei žvejybos tinklus.
Anot I. Krikštopaitytės, šių atliekų tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas ir laive susidarančias atliekas privaloma rūšiuoti, o atvykus į paskirties uostą, atiduoti atitinkamiems atliekų tvarkytojams.
Plastikas pasiekia ir žmogaus organizmą
Plastikas, iš visų susidarančių atliekų, pasak I. Krikštopaitytės, yra išskiriamas kaip ypač pavojingas jūrinei aplinkai. Kadangi plastikas irdamas vandenyje skyla iki mikroplastiko – labai mažų plastiko dalelių – jis patenka į žinduolių, žuvų, paukščių organizmus, o per maisto grandinę pasiekia ir žmogaus organizmą.
„Pamestų jūrinių tinklų žala gamtai ir navigaciniam saugumui labai reikšminga, nes į tinklus gali įsipainioti tiek laivų sraigtai, tiek gyvūnai, kurie dažniausiai žūva”, – sako I. Krikštopaitytė.
Nežymėti tinklai Lietuvą pasiekia iš Rusijos
Sprendžiant jūros taršos tinklais problemą, kai kurios Europos Sąjungos šalys-narės taiko tokias priemones, kaip tinklų DNR žymėjimas, t. y. privalomų žymeklių kiekviename tinkle pritvirtinimas, leidžiantis taikyti baudas už pamestus tinklus, nepranešimą apie pamestus tinklus, paliktus vandenyje bei neištrauktus tinklus ir pan.
„Pavyzdžiui, pagal patvirtintas taisykles, Kuršių mariose verslinės žvejybos įmonės savo žvejybinius tinklus turi žymėti specialiomis plombomis, pagal kurias Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atskiria tinklų priklausomybę. Specialiomis plombomis nepažymėti tinklai priskiriami neteisėtiems žvejybos įrankiams.
Už tokią veiklą numatyta atsakomybė. <...> Nenustačius kaltų asmenų, tinklai išimami ir sunaikinami kaip bešeimininkiai”, – tikina I. Krikštopaitytė.
Pašnekovė pažymi, kad kiekvienais metais pavasarinio potvynio ir ledonešio metu Kuršių mariose randami ir ištraukiami nemaži kiekiai bešeimininkių tinklų, kuriuos Kuršių marių vanduo atneša iš Rusijos Federacijos.
Po tyrimų nustebino situacija Kuršių marių pakrantėje
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Indrė Čeidaitė teigia, kad Lietuvoje dar nėra atlikta pakankamai daug tyrimų, todėl tiksliai pasakyti, ar plastiko tarša Lietuvos vandenyse bei Baltijos jūroje yra didelė problema – sunku. Vis dėlto, specialistė teigia, kad atsižvelgus į tyrimus, kurie buvo atlikti Europoje, galima manyti, kad ir Lietuvos ši problema neaplenkia.
„Remiantis Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų pradėtais pirmaisiais tyrimais 2018 metais galime pastebėti, kad Baltijos jūros bei Kuršių nerijos pakrantės jau nukenčia nuo šios globalios problemos. Ekspedicijos metu Baltijos jūros paplūdimiuose ties Kuršių nerija nustatytas labai mažas plastiko dalelių skaičius, tačiau nustebino situacija smėlėtoje Kuršių marių pakrantėje, nes kai kuriose vietose mikroplastiko dalelių buvo rasta labai gausiai.
Lietuvos gamtos fondas edukacinių lauko tyrimų metu taip pat aptiko mikroplastiko dalelių tiek pagrindinėse Lietuvos upėse, tiek ežeruose. Visgi, norint kalbėti apie tikrąją situaciją Lietuvoje, būtina atlikti išsamesnius tyrimus, kurie galėtų atspindėti esamą situaciją vandens telkiniuose”, – tikino I. Čeidaitė.
Mikroplastikas – mažas, tačiau pavojingas
Specialistė tikina, kad plastikas, kaip ir kiekviena atlieka, patekusi į natūralią aplinką, sukelia nemažai problemų ekosistemoms, o mokslininkai visame pasaulyje vis dar bando tiksliai nustatyti plastiko ir mikroplastiko poveikį įvairiems organizmams.
„Jau nustatyta, jog mikroplastikas ir plastikai gali kauptis organizmuose, dėl to kyla fizinė žala, pavyzdžiui, susidaro vidiniai įbrėžimai bei užsikemša svarbios gyvybinės sistemos. Taip pat mikroplastikas į aplinką išskiria toksinės medžiagas, kurios yra jų sudėtyje, taip sukeldami pavojų vandenyje gyvenantiems organizmams.
Plastiko dalelės, būdamos aplinkoje, lengvai sugeria pasklidusius teršalus (sunkiuosius metalus, pesticidus, dioksinus ir kt.), kurie pernešami mitybine grandine. Žmogus – toks pats organizmas kaip ir visi kiti, tad mikroplastikas žmogui tikrai nėra toks jau nekaltas, kaip kartais gali atrodyti dėl savo dydžio. Visgi pasakyti, kaip tai tiksliai veikia žmogaus organizmą, sunku, vis dar trūkta tyrimų ir duomenų. Tačiau mikroplastikas, keliaujantis mitybine grandine, tikrai neaplenkia ir žmogaus organizmo”, – pasakoja I. Čeidaitė.
Problema – ne tik vienkartinis plastikas
Specialistė nurodo, kad tinklų ir plūdurų sudėtyje yra gausu plastiko bei įvairių priedų, kurie suteikia jiems atsparumo aplinkos veiksniams, tačiau kaip ir kiekvienas plastiko gaminys, veikiamas aplinkos veiksnių (UV spindulių, bangų mūšos ir kt.), po truputį yra į mažesnes plastikos daleles, kurios tampa pavojingomis.
„Tačiau nereikia pamiršti, jog pamesti tinklai ar kita žvejybos įranga, net nesuirusi į mažesnes daleles, kelia didelę grėsmę jūros ekosistemos. Ten lengvai įsipainioja žuvys, vandens paukščiai ar kiti organizmai, kurie, susidūrę su tokiomis kliūtimis, turi mažai šansų išgyventi.
Žinoma, didesnis dėmesys šiai aplinkosauginei problemai yra būtinas, norint bent jau sušvelninti esamą situaciją bei užkirsti kelią dar blogesniems padariniams. Kiekvienas iš mūsų turėtų suprasti, kad plastiko atliekos, kurios kelia didelį pavojų aplinkai, nėra tik vienkartinis plastikas. Tai – ir kitos plastiko atliekos, kurių, mes, kaip vartotojai, dažniausiai nepastebime”, – teigia I. Čeidaitė.
Aptiko į valą įsipainiojusius gandriukus
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys paklaustas, ar teko pastebėti į plastiką ar tinklus įsipainiojusius paukščius, sako, kad pačiam tokių pamatyti neteko. Vis dėlto daugiau nei 40 metų su paukščiais dirbantis specialistas sako, kad šiemet kitas ornitologinės stoties darbuotojas aptiko jau beveik nugaišusius gandriukus, būtent todėl, kad pastarieji buvo įsipainioję į valą.
„Šiemet kolega, Vytautas Eigirdas, kai žiedavo gandriukus, iš lizde esančių penkių, du rado jau beveik nugaišusius, nes jų kojos buvo įsipainiojusios į valą. Pats tokių paukščių nesu pastebėjęs, nors jų tūkstančiai per rankas praeina”, – patikino pašnekovas.
Jūroje kaupiasi „tinklai-vaiduokliai”
Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas teigia, kad jau dabar žuvininkystę reglamentuojančiuose teisės aktuose žvejybos laivai įpareigoti turėti įrangą pamestiems žvejybos įrankiams susigražinti.
„Taip pat, būtina paminėti, kad žvejybos įrankiai kainuoja pakankamai daug ir žvejybos laivai suinteresuoti susigrąžinti pamestus įrankius, pavyzdžiui, tinklus. Tačiau pasitaiko, kad deja, tinklai lieka jūroje. Ilgainiui tokių tinklų jūrose susikaupė nemažai, šiems net buvo duotas pavadinimas „tinklai-vaiduokliai“.
Pastaruoju metu įsteigti projektai tinklams iš jūros pašalinti. Kelių jų vadovai kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą dėl bendradarbiavimo. Šiuo metu aktyviai bendradarbiaujama su Baltijos jūros paveldo išsaugojimo projektu”, – papildė E. Lendzbergas.
Jūsų išmestas plastikas gali sugrįžti ant pietų stalo
Nors atrodytų, jog mūsų plastiko atliekos čia, miestuose, miesteliuose ar gyvenvietėse, turi mažai bendro su atliekomis jūroje, tačiau, anot I. Čeidaitės, net 70 proc. plastiko atliekų jūroje yra patekusios iš žemynines dalies. Taigi, mūsų veiksmai kasdieninėje veikloje turi tikrai pakankamai didelį poveikį upėms, ežerams ir Baltijos jūrai.
„Pirmiausia, siūlyčiau kiekvienam peržiūrėti savo kasdienius įpročius – juk jų tiek daug ir ilgainiui jie tampa mums nematomi. Vertėtų peržiūrėti ir atsisakyti perteklinio bei vienkartinio plastiko gaminių. Juk kava tikrai nepraras skonio, jei ją gersime iš savo daugkartinio puodelio, o vaisų kokteilis tikrai nepraras maistinių medžiagų, jei gersime jį be šiaudelio.
Žinoma, greitas gyvenimo būdas dažnai apsunkina tokius sprendimus, tačiau visi esame tame pačiame gamtos rate, tad jūsų išmestas vienkartinis maišelis vėliau smulkiu pavidalu žuvyje gali atsirasti ir ant jūsų stalo”, – tikina I. Čeidaitė.
Vis dėlto specialistė tikina, kad nereikia pulti atsikratyti viso plastiko, juk be jo neįsivaizduojama šiuolaikinė medicina ar technologijos, bet alternatyvų ieškoti reikia, kurios galėtų pakeisti perteklinį bei vienkartinį plastiką.