Nors pastaruoju metu, kai kurių mokslininkų teigimu, net 1 mln. gyvybės rūšių visame pasaulyje yra prie išnykimo ribos, tačiau šie skaičiavimai yra apytiksliai. IUCN sąjunga naudoja itin griežtus kriterijus kiekvienai rūšiai įvertinti, taip sukurdama itin patikimą biologinės įvairovės pasaulyje sąrašą.
Šiame atnaujintame sąraše 105 732 gyvybės rūšys buvo vertinamos pagal mažiausią išnykimo riziką, didelę ar labai didelę išnykimo riziką, taip pat buvo nurodoma, kurios rūšys jau yra laikytinos išnykusiomis.
Atnaujintas Raudonasis sąrašas gerų naujienų neatnešė – 28 338 rūšys arba net 27 proc. visų tyrinėtų gyvybės rūšių yra ties išnykimo riba. Nuo 1500-ųjų metų 873 gyvybės rūšys jau yra laikomos išnykusiomis.
Nors šie skaičiai gali atrodyti ganėtinai maži palyginus su 1 mln. rūšių, kurios bet kada gali išnykti, bet IUCN Raudonajame sąraše tėra išnagrinėtas tik 1 proc. visų pasaulio gyvūnų, grybų ir augalų rūšių. Įvertinus dar daugiau rūšių, šie skaičiai dar labiau išaugtų.
Raudonasis sąrašas po atnaujinimo pasipildė dar 7000 nykstančių rūšių iš viso pasaulio. Pavyzdžiui, sąrašą papildė ir 501 gyvybės rūšis iš Australijos – nuo spanguolių iki žuvų. Paprastieji unguriai taip pat atsidūrė ties išnykimo riba dėl tokių priežasčių kaip upių, žemės tarša ar pasikartojanti sausra, kuriai įtakos turi klimato kaita.
Miestų ir kalnakasybos plėtra Australijos vakaruose kelia rimtą grėsmę nei 20 laumžirgių rūšių. Atnaujintame IUCN sąraše rimtą susirūpinimą kelia ir kai kurių unikalių Australijoje ir Rytų Atlante aptinkamų žuvų išlikimas. Pavyzdžiui, Labeobarbus mariae rūšies žuvų gaudymas nėra niekaip reguliuojamas, o tai lemia, kad šios rūšies žuvys baigia išnykti, nors pastarosios yra labai paklausios dėl savo pelekų mėsos ir jų kilogramas gali kainuoti net iki 1000 JAV dolerių.
Kai kurių ryklių rūšių išnykimui įtakos turi ypač išaugęs žvejų skaičius – pavyzdžiui, Mauritanijoje 1950-aisiais buvo suskaičiuojama apie 125 nedidelės žvejų valtys, o 2005 metais – 4000 valčių.