CO2 yra viena iš šiuolaikinių žmonijos rykščių, skatinanti klimato atšilimą, kurį lydi padidėjęs vidutinis kritulių kiekis, kylantis pasaulinio vandenyno lygis, tirpstantys kalnų ledynai, nuolat mažėjantys amžino įšalo, sezoninės sniego dangos ir jūrų ledų plotai. Vienuose regionuose ekstremalūs orų reiškiniai, lietūs ir potvyniai tampa vis dažnesni, kiti gi kenčia nuo vis didesnių karščio bangų ir sausrų. Žmogaus įtaka klimato kaitai priėjo tokį tašką, kad atskirų šalių iniciatyvų jau nebeužteka.
Į pasaulio politikus atsuktos moksleivių, studentų, pilietiškų, sąmoningų ir atsakomybę už padarinius gamtai jaučiančių žmonių akys ir ne tik jos. Žmonėms nebeužtenka šnekų ir pažadų – masiniuose streikuose dėl besitęsiančio abejingumo klimato kaitai raginama kuo skubiau imtis veiksmų.
Jeigu anksčiau apie tai daugiau buvo kalbama spalio 24 d. – Tarptautinės klimato kaitos dieną, tai šiandien nebereikia vienos datos, kad būtų garsiai minima žmonijos daroma įtaka klimato kaitai. Ieškomi sprendimai įvairių sričių specialistų tarpe – yra netgi tokių, kurie siūlo ploninti debesis, dažyti namus baltai ar iš vandenynų padaryti veidrodžius – laivais į vandenynus nugabenti daugybę šviesą atspindinčių mikroburbulų, kurie sukurtų unikalias vandens putas, taip atspindėtų šiek tiek daugiau saulės šviesos. Jeigu anksčiau tokie siūlymai atrodė neįtikinami ar pernelyg radikalūs, tai šiandien aptariami ir svarstomi patys įvairiausi variantai.
Ambicingas planas – 350
Šiandien visame pasaulyje vyksta pačios įvairiausios akcijos ir renginiai, kurių metu dar kartą bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitą, skatinti kurti ir naudoti modernias technologijas, padėsiančias stabdyti žalingų dujų koncentraciją, keisti neatsakingo vartojimo įpročius. Šia diena siekiama paskatinti mažinti šiltnamio dujų koncentraciją, anglies dioksido kiekį nuo dabartinio rodiklio 394 (milijoninių dalelių) iki 350.
Įvairiose šalyse minėdami šią dieną, žmonės inicijuoja viešas diskusijas, kopia į kalnus, neria į vandenynus, sodina medžius, organizuoja masinius dviračių suvažiavimus, futbolo rungtynes, eitynes, šokių čempionatus, taip visais būdais mėgindami atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas. Praėjusį kartą per 20000 studentų buvo susibūrę į masinį mitingą Etiopijos sostinėje Adis Abeboje, Sidnėjuje ant žymiojo operos teatro laiptų akcijos dalyviai iš skėčių suformavo skaičių 350, o narai Maldyvuose tą patį skaičių sudėliojo panirę po vandeniu, choreografinio „flashmobo“ metu Honkonge buvo sustabdytas eismas.
Atsakingo viešbučio svečio deklaracija
Tai, kad klimato kaita daro įtaką turistų pamėgtoms vietoms bei gražiausiems pasaulio kampeliams, verčia susimąstyti ar visada keliaujame atsakingai po pasirinktą šalį. Žinoma tiesa, kad norint keisti pasaulį, reikia pradėti nuo savęs. Ką darome šiandien, rytoj atsilieps mūsų vaikams, poryt – mūsų anūkams. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – vis daugiau šalių atsisako plastikinių maišelių, šiaudelių, kitų plastiko gaminių.
Žmonės raginami keliauti atsakingai – tausoti gamtą, gerbti vietinius gyventojus, jų tradicijas ir papročius, atsisakyti plastiko, rūšiuoti atliekas, atsakingai rinktis pramogas, mažinti perteklinį vartojimą, vandens ir elektros išteklius.
Daugelyje viešbučių jau nebe išimtis, o taisyklė yra prašymas rankšluosčius keisti tik tuomet, kai tikrai reikia, stovi daugkartinio užpildymo higienos priemonių konteineriai, naudojama vis mažiau plastikinių šiaudelių, kitų vienkartinių priemonių. Tačiau reali nauda ir rezultatai labai priklauso ir nuo viešbučio svečių sąmoningumo.
Viena iš „West Express“ atsakingo keliavimo iniciatyvų – „Atsakingo viešbučio svečio deklaracija“. Apsistodami bet kuriame pasaulio kampelyje esančiame viešbutyje, pasinaudokite šiais patarimais:
Atsakingai rinkitės viešbutį;
Jeigu yra galimybė – rinkitės ekologiniais principais besivadovaujančius viešbučius;
Venkite viešbučių, kurie organizuoja išvykas ar ekskursijas, susijusias su laukiniais, nelaisvėje laikomais gyvūnais. Privalome suprasti, kad tokios pramogos kaip liūtukų glostymas, jodinėjimas drambliais ar nelaisvėje laikomų orkų lankymas tiesiog nėra tinkamas sprendimas;
Viešbučio restorane rinkdamiesi maistą švediško stalo principu, įvertinkite suvalgomo maisto kiekį – įsidėkite tiek, kad nepaliktumėte maisto lėkštėje – jo nešvaistytumėte. Papildyti lėkštes visada suspėsite;
Keliaudami turėkite daugkartinę gertuvę, kurią galite pasipildyti geriamu vandeniu daugelyje viešbučių. Pasidomėkite, daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių vanduo iš krano yra geriamas;
Taupiai naudokite vandenį (ypač karštą), prauskitės po dušu, valydami dantis užsukite čiaupą;
Jeigu apsistojate viešbutyje, kuris turi kelis baseinus bei golfo aikštyną, tačiau šalyje trūksta vandens, susimąstykite prieš šokdami į dušą tris kartus per dieną;
Kavai ir arbatai virkite tik tiek vandens, kiek reikia;
Išjunkite nereikalingą šviesą;
Rinkitės mažai energijos vartojančius buitinius prietaisus, bei nepalikite jų veikti budėjimo režimu. Baigę naudotis visuomet išjunkite elektronikos prietaisus, iš lizdo ištraukite nenaudojamą mobiliojo telefono kroviklį;
Atsisakykite kasdienio savo kambario valymo ir patalynės keitimo, apie tai pranešdami iš anksto viešbučio registratūroje. Eko-idėjas palaikančių viešbučių administracija įprastai remia tokią iniciatyvą ir net paskatina savo klientus dovanomis ar nuolaidomis paslaugoms;
Nekeiskite rankšluosčių kasdien – darykite tai tokiu dažnumu, kaip tai darote savo namuose;
Keliavimui po miestą ar apylinkes, naudokitės dviračiais, paspirtukais ar visuomeniniu transportu. Informacijos apie nuomą ir visuomeninio transporto bilietų įsigijimą teiraukitės viešbučio registratūroje;
Rūšiuokite šiukšles, pasidomėkite, kur yra artimiausi rūšiavimo konteineriai;
Pasidomėkite, gal viešbutyje yra knygų mainų biblioteka? Daugelis viešbučių ir jų svečiai bus dėkingi jeigu paliksite ten savo jau perskaitytą knygą.
Kaip keliaujant atsakingai rinkitis transportą?
Keliaujant transportas tampa kasdiene priemone. Svarbu atkreipti dėmesį į jo pasirinkimą – rečiau vykti automobiliais, keliauti traukiniais, viešuoju transportu, elektrinėmis transporto priemonėmis, persėsti ant dviračių, daugiau keliauti pėsčiomis. Keliaujant lėktuvu pataria neprisikrauti daug daiktų – kuo daugiau bagažo skraidina lėktuvas, tuo didesnė CO2 emisija.
Jeigu keliaudami neturite galimybės naudotis elektrinėmis ar hibridinėmis transporto priemonėmis, bet norite sumažinti savo automobilio keliamą taršą, patariama naudotis ekologiško vairavimo principais:
Patikrinkite padangų slėgį. Slėgiui sumažėjus 0,5 baro, degalų sąnaudos padidėja 2,5 proc.;
Naudokite mažo klampumo alyvą;
Jeigu nebūtina, nuimkite stogo bagažinę. Stogo bagažinė net be bagažo gali padidinti degalų sąnaudas ir CO2 išmetimų kiekį 10 proc.;
Važiuokite lėčiau. Važiuojant didesniu nei 120 km/h greičiu, sunaudojama 30 proc. daugiau degalų nei važiuojant 80 km/h greičiu. Degalai taupomi ir važiuojant tolygiu greičiu;
Teikite pirmenybę biodegalams;
Nevažiuokite trumpų atstumų – prasivaikščiokite, taip ir pasportuosite, ir neteršite aplinkos;
Jei norite prisidėti prie draugiškų žemei projektų, po kelionės sumokėkite CO2 emisijos mokestį (vienas pavyzdžių – www.co2.myclimate.org).