Lietuvoje plinta nauja mada: šitaip išaugintam maistui negailima liaupsių

Tuo metu kai žmonės jaudinasi dėl savo sveikatos pirkdami su trąšomis ir pesticidais užaugintą maistą, Lietuvoje vis garsiau imama kalbėti apie biodinaminį ūkininkavimą. Kuo jis skiriasi nuo įprastinio ir koks tokiame ūkyje išauginto maisto pranašumas?

Žmonės pasiilgsta natūralumo

Atsakymų į šiuos klausimus ieškota savaitgalį parodų centre „Litexpo" vykusioje parodoje
„Eko Logika". Ilzenbergo dvaras vadovaujasi biodinaminio ūkio principais. Šio dvaro atstovas Ramūnas Rogovas paaiškino, kokia filosofija remiasi taip ūkininkaujantys.

Įprastiniame ūkyje naudojamos trąšos, pesticidai, įvairios cheminės medžiagos, tačiau esama ir natūralaus ūkininkavimo pavyzdžio – toks yra biodinaminis ūkis. Pasak agronomės ir biomedicinos mokslų daktarės Honoratos Danilčenko, šie du ūkininkavimo būdai skiriasi kaip dangus ir žemė.

„Biodinaminiame ūkyje nenaudojamos jokios dirbtinės cheminės medžiagos ir veikia pusiau uždaras ciklas, kuomet ūkininkai patys pasigamina savo kompostą. Gaminami septyni preparatai – du dirvožemiui ir penki kompostui, kad jis greičiau suirtų“, – aiškina agronomė. Minėti preparatai, kurie yra įprastai gaminami iš mėšlo, padeda atkurti humuso sluoksnį. Tokiu būdu, galimas sakyti, biodinaminis ūkis išlaiko pats save.

Biodinaminiui ūkininkavimui – beveik 100 metų. Jo pradžią H. Danilčenko sieja su 1924-ais metais, kuomet pradėtos kurti mineralinės trąšos ir ėmė plėstis jų naudojimo mastas. „Ūkininkai labai greitai pastebėjo, kad trąšų kaskart pila vis daugiau, o didelio rezultato nėra, kadangi jie pertešia, permaitina augalus. Pastebėta, jog taip užauginti augalai nepasižymėjo tokia kokybe, prie kokios žmonės buvo pripratę nenaudojant mineralinių trąšų“, – tikina agronomė.

Tokio ūkininkavimo pavyzdžių esama Lietuvoje. Pasak H. Danilčenko, šiuo metu yra sertifikuoti keturi biodinaminiai ūkiai, o 12 ūkių siekia šio statuso. Agronomė pastebi, jog šis ūkininkavimo būdas plečiasi, nes žmonės yra pasiilgę natūralumo.

Natūralumui ne visi turi laiko ir didelio noro

„Tam, kad biodinaminių ūkių būtų daugiau, svarbu, kad pasikeistų mūsų mąstymas. Reikia nustoti galvoti apie tai, kaip pagaminti kuo daugiau, bet nekokybiškai, su saldikliais, dažikliais, skiedikliais. Turime norėti pagaminti natūralų produktą ir būti arčiau gamtos. Pavyzdžiui, įprastai parduotuvėse perkamas pienas yra homogenizuotas, kitaip sakant, susuktas, nes butelyje nepamatysite grietinės. Biodinaminiame ūkyje taip nedaroma – pienas turi išlikti gyvas, pilnas gerųjų bakterijų“, – teigia pašnekovė.

Biodinaminiame ūkyje pagrindiniu ir svarbiausiu gyvuliu laikoma karvė, kadangi jos skrandžio bakterijos yra panašiausios į tas, kurios randamos dirvožemyje, komposte. Tam, kad gaminamas kompostas būtų kokybiškas, atkreipiamas ypatingas dėmesys ir į tai, kuo maitinasi gyvuliai – jiems duodama specialių augalų. Pasak agronomės, tai gali būti kraujažolė, ramunėlė, ąžuolo žievė, dilgėlė.

H. Danilčenko nemano, jog neilgai trukus biodinaminis ūkininkavimo būdas gali tapti pagrindiniu. „Mes dar turime įsigilinti į gamtą ir į save – šiuo metu neturime tam nei laiko, nei noro. Jų atsiras tik tą dieną, kai prieisime liepto galą ir pavargsime nuo daugybės ligų“, – tiki specialistė.

Jokių chemikalų, o melžiamoms karvėms grojama muzika

Šiaurės Lietuvoje, Rokiškio rajone, stovi Ilzenbergo dvaras, kurio teritorijoje laikomasi natūralaus ūkininkavimo principų. Šio dvaro atstovas R. Rogovas „Litexpo“ parodų rūmuose vykusioje parodoje „Eko Logika“ kalbėjo apie didelį tikslą – norima pasiekti biodinaminio ūkio statuso, o tam pasiekti reikia įdėti daug darbo.

Dvaro atstovas pabrėžia, jog čia dirbama remiantis natūralaus ūkininkavimo pagrindais – atkreipiamas dėmesys į gamtos taršą, produktus stengiamasi auginti harmoningai kartu su visa supančia gyva gamta.

„Čia žemė negauna jokių chemikalų. Mes auginame rugius, miežius, grikius, kitas grūdines kultūras ir įvairias daržoves. Čia ganosi karvės – gyvuliai patys tręšia žemę, naudojamos organinės trąšos. Galima sakyti, jog dirvožemis pats iš savęs yra riebus“, – aiškina dvaro atstovas.

Šiame dvare besiganančios karvės vadinamos laimingomis karvėmis. „Jos turi didžiulę teritoriją, kurioje ganosi kur tik panorėjusios. Dažniausiai jos rupšnoja žolę, tačiau turi ir vieną prievolę – duoti pieno. Kuomet karvės melžiamos, joms grojama muzika. Dėl to jas vadiname laimingomis karvėmis“, – tikina R. Rogovas.

Dvaro atstovo teigimu, šios karvės niekada nėra gavusios antibiotikų – jos gydomos homopatiniais, natūraliais vaistais. „Dėl to karvių duodamas pienas yra tarsi užprogramuojamas kaip laimės pienas. Iš jo pagaminti produktai yra kitokios kokybės nei įprasti“, – pabrėžia R. Rogovas.

Mano, jog tai turėtų būti visų ūkininkų siekiamybė

Tradiciniame ūkyje naudojama virš 300 rūšių pesticidų, o įprastinėje maisto pramonėje naudojama virš 400 maisto priedų. Pasak R. Rogovo, biodinaminiame ūkyje naudojamos tik natūralios medžiagos, o čia gaminamas maistas nesugadintas saldiklių, skonio stipriklių ir kitų cheminių medžiagų.

Biodinaminio ūkio maisto gamybos normatyvai taip pat neleidžia naudoti antibiotikų, hormonų, genetiškai modifikuotų organizmų. „Natūralios žemdirbystės produktai yra stipresni energetiškai, kadangi visus 500 metų čia buvo viskas daroma laikantis tokių principų.Taip pat mes saugome gamtą ir aplinką, mažiname gamtos užterštumą, palaikome biologinę įvairovę, esame draugiški aplinkoje esantiems augalams, vabzdžiams ir gyvūnams, nealiname dirvožemio“, – vardina dvaro atstovas.

Puoselėjant natūralaus ūkininkavimo tradicijas, ypatingas dėmesys skiriamas ūkio gyvūnų gerovei. R. Rogovas pabrėžia, jog šiuos gyvūnus stengiamasi auginti kuo natūralesnėmis, jų prigimtinius poreikius tenkinančiomis sąlygomis. „Ūkininkaujame atstatydami žemės derlingumą, naudojame tik ekologišką kompostą ir natūralias trąšas. Ypač atsakingai laikomės sėjomainos reikalavimų. O visų svarbiausia – ūkis griežtai laikosi nustatytų biodinaminių, biologinių ir gamtinės žemdirbystės standartų“, – tikina R. Rogovas.

Bet ar šis ūkininkavimo metodas duoda ekonominę grąžą? Dvaro atstovas susimąsto: „Finansiškai, ko gero, sunkiai, tačiau galvoju, jog tai yra ateitis. Visi ūkininkai turėtų siekti būtent tokio tikslo“, – neabejoja R. Rogovas.

Daugiau nuotraukų iš „Litexpo“ parodų rūmuose vykusios parodos-forumo „Eko Logika“: