Miške tykantis pavojus: žmonės, kuriems gyvatės įkandimas gali baigtis ypač liūdnai

Miškas – populiari vieta ne tik rudenį, kada į jį suguža grybautojai ir uogautojai. Vasarą čia taip pat netrūksta svečių: žmonės ieško įrengtų poilsiaviečių, vietos, kur galėtų pailsėti nuo miesto šurmulio ir pakvėpuoti grynu oru. Tačiau dažnam lankytojui nerimą kelia miško gyvūnai, jų bijomasi. Ypač gyvačių. Kokios gyvatės Lietuvoje gyvena ir kiek jos pavojingos žmonėms?

Lietuvoje mažai šaltakraujų gyvūnų

Gyvatės yra šaltakraujai gyvūnai, o jiems, pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, Lietuvoje sąlygos nėra pačios idealiausios. Šiuo metu galime džiaugtis baliniu vėžliu, gyvenančiu tik Lazdijų ir Alytaus rajonuose. Šie ropliai įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, gyvena rezervatuose. Tiesa, keletą kartų buvo pastebėti ir Žemaitijos nacionaliniame parke.

Kita vertus, visi prisimena pasaką „Eglė – žalčių karalienė“. Mūsų šalis garsėja kaip žalčių kraštas, o dažniausiai sutinkamas ir labiausiai pažįstamas yra geltonskruostis žaltys. Kadaise žmonės šį roplį laikė kaip naminį gyvūną, sakydami, jog jie sugaudo graužikus.

Tačiau Lietuvoje gyvena ir dar viena žalčių rūšis – lygiažvyniai. Jie labai reti, įrašyti į Raudonąją knygą, retai sutinkami. Pirmą kartą 1921 m. T.Ivanausko pagautas Rūdininkų girioje, vėliau aptikti Čepkelių rezervate, Molėtų rajone, Rūdininkų girioje, Pirčiupių apylinkėje, Varėnos rajono Musteikos ir Rudnios kaimuose. Paskutinius kartus Lietuvoje pagautas Rūdininkų poligono prieigose. 2008 m. aptiktas Viešvilės rezervate.

Viena gyvačių rūšis

Gamtininkas S. Paltanavičius akcentuoja, kad žmonės kartais neatpažįsta Gluodeno. Tai yra bekojis roplys, todėl atrodo, jog žeme šliaužia gyvatė.

Tačiau Lietuvoje gyvatę turime vieną – angį.

„Gyvačių Lietuvoje yra viena rūšis – angis. Ji nuodinga, bet nuodai skirti ne žmogui, jos nėra agresyvios ar piktos. Nuodus angys naudoja medžiojant: suleisdamos nuodus gyvatės paralyžiuoja auką, pavyzdžiui, varlę, pelę, driežą. Žmogus nėra jų priešas“, – pasakoja gamtininkas.

S. Paltanavičius įspėja, kad angis kanda tik gindamasi: „Žmogui jos gali įkasti tada, kai žmogus jas erzina, prispaudžia, užmina ant jų, bando sugauti. Šiaip, kaip praktiškai visi laukiniai gyvūnai, išgirdę, pajautę, pamatę žmogų visą laiką stengiasi pasitraukti ir pasprukti. Angys neturi klausos, bet jos labai jaučia virpesius, žemės vibravimą ir šilumą. Kai gyvatė kaišioja skeltą liežuvį, tai ji juo pajaučia kažkiek grobį, žmogų.“

Ragina kviesti medikus

Jei angis jau įkando, labai išsigąsti nereikėtų, sako S. Paltanavičius. Gamtininkas teigia, kad šios gyvatės suleistų nuodų koncentracija suaugusiam žmogui nėra labai didelė. Tačiau vis dėlto išsikviesti pagalbą reikėtų, nes, jei žmogus yra alergiškas, gali kilti rimtesnių komplikacijų.

„Mūsų angies nuodai turi labai daug baltymo. Bet suaugusiam žmogui nuodo yra per mažai. Ko gero, nuodai nėra pavojingi, tačiau vis dėlto, reikėtų išsikviesti greitąją pagalbą, nes nežinia, galbūt žmogus alergiškas ir kils komplikacijos. Labiau susirūpinti reikia, jei įkanda mažam vaikui, nes jam nuodų koncentracija yra didesnė. Patys pavojingiausi nuodai būna pavasarį, o vasarą, kai angis juos dažniau naudoja, nėra tokie pavojingi“, – aiškina S. Paltanavičius.

Kokie simptomai jaučiami?

Gamtininkas pasakoja, kad angis nėra didelė gyvatė – iki 70 cm. Dažnai dar trumpesnė ir stora. Ji gali būti įvairių spalvų, bet svarbiausias požymis, kad per nugarą yra marga juosta. Dažnai ją net vadina gyvate marguole.

Angis paplitusi toli į šiaurę, o Lietuvoje atsibunda labai anksti. Būna, kad ir kovo gale jau galima sutikti angį, jei ankstyvas pavasaris. Ir pastebimos iki spalio galo.

Tačiau Lietuvoje gyvena tik viena iš angių rūšių. Kitos yra kur kas pavojingesnės: išskiria hemotoksinius nuodus, kurie tirpdo kraujo kūnelius ir sukelia vidinius kraujavimus.

Angis, gyvenančias Lietuvoje, šiuo metu galima sutikti drėgnose vietose, nes miškai jau išdžiuvę. Ji būna prie samanų, pelkių, ten kur drėgna. Angis yra šaltakraujis gyvūnas, ant saulės ji būna, bet nereiškia, kad ištisai. Jei ant saulės paliksime uždarytą angį valandai ar daugiau, ji tikrai žus.

Įkandus angiai, galimas galvos svaigulys, pykinimas. Gydytojai akcentuoja, kad susidūrus su šia gyvate į medikus kreiptis būtina, nes, nors angies nuodai ir nėra labai toksiški, tačiau pavojingi, ypač alergiškiems žmonėms. Jiems angies įkandimas gali būti mirtinas, todėl svarbu iškart kreiptis pagalbos. Taip pat patariama kuo mažiau judinti įkąstą galūnę. Ją rekomenduojama imobilizuoti ir važiuoti į artimiausią gydymo įstaigą. Esant galimybei įkandimo vieta šaldoma. Tam gali būti naudojamas ledas, šaldytų daržovių pakuotės, apvyniotos rankšluosčiu.