Žudančios miško gėrybės: uogos, kurių šiukštu nerinkite

Uogautojams ir grybautojams subruzdus į miškus, reikia žinoti, kad ne viskas, kas auga miške, yra valgoma. Nuodingi būna ne tik grybai, bet ir uogos. Tokių rūšių nėra daug, tačiau jų galimas poveikis organizmui dažnai būna mirtinas.

Žinoma Lietuvos botanikė Živilė Lazdauskaitė kiekvienais metais vardija uogas, kurių nevalia valgyti. Paragavus tokių vasarinių gėrybių, galima rimtai apsinuodyti, o didesnė tokių uogų porcija gali būti ir mirtina.

Lietinga vasara padarė savo

Ž. Lazdauskaitė pasakoja, jog įprastai tokiu metu miškuose būna ne viena nuodinga uoga, tačiau, atsižvelgiant į dabartines oro sąlygas, jų kiekis yra šiek tiek sumažėjęs. Vis dėlto uogautojams reikia išlikti budriems.

„Pirma taisyklė: nieko nežinomo į burną nekišk, burnytė – ne šiukšlių dėžė“, – įspėja botanikę.

Pašnekovė vardija šiuo metu miške esančias nuodingas uogas. Pirmiausia ji mini žalčialunkį, į alyvą panašų augalą.

„Gali būti žalčialunkio vaisius, vienas iš nuodingiausių. Atrodo kaip mažos, raudonos uogytės. Jos auga tiesiai ant stiebo. Visas stiebas būna aplipęs tomis uogomis. Auga ant krūmelio“, – aiškina Ž. Lazdauskaitė.

Botanikė pasakoja ir apie dar vieną nuodingą augalą, brandinantį mirtinas uogas – vilkauogę: „Vilkauogė irgi gali būti nuodinga. Tai yra toks augalas, kurio 4 lapai suaugę į vieną krūvą. Virš jų išaugęs vienas stiebas ar stiebelis, o brandina jis mėlynas uogas, kaip mėlynės.“

Ž. Lazdauskaitė užsimena ir apie dar vienas nuodingas uogas, tačiau nėra įsitikinusi, kad šiuo metu jos jau sunokusios. Anot jos, kalta lietinga ir vėsi vasara.

„Kiti dar nėra nunokę. Tarkim juodžolės (juodos uogos), miškuose augančios. Jos būna iki pusmetrio aukščio, sudėtiniai nemaži lapai ir nedidelė juodų uogų kekė. Normalią vasarą jos jau būtų šiuo metu, dabar negaliu pasakyti“, – sako Ž. Lazdauskaitė.

Nuodingų uogų būna ir rudenį

Tačiau nuodingos uogos bręsta ne tik vasarą, bet ir rudenį. Nors jų jau būna mažiau, bet pavojus suvalgius tokių uogų nėra mažesnis. Botanikė Ž. Lazdauskaitė sako, kad dažniausiai žmonės apsinuodija juodojo šeivamedžio uogomis: „Juodieji šeivamedžiai nėra labai nuodingi, bet jų uogų geriau nevalgyti. Jos silpnai nuodingos.“

Kitos rudeniop uogautojus viliojančios uogos yra vadinamos ožekšnio vaisiais. Ž. Lazdauskaitė, kad jos – silpnai nuodingos, tačiau gali sukelti apsinuodijimo simptomus.

„Dar rudenį būna labai gražiose, rožinėse dėžutėse, kaip auskarai, ant tokio ilgo kotelio liūliuoja ožepšnio vaisiai. Ir ten, kai ta rožinė dėžutė atsidaro, matosi juoda sėkla, apgaubta geltonu apvalkalu. Jis irgi yra silpnai nuodingas, bet gali sukelti tam tikrus simptomus“, – aiškina specialistė.

Kalbėdama apie mirtinus nuodingų uogų kiekius, Ž. Lazdauskaitė akcentuoja, kad apsinuodijimo simptomų stiprumas kiekvienam žmogui yra skirtingas ir priklauso nuo organizmo reakcijos, turimų alergijų. Tačiau, anot jos, žalčialungio mirtina dozė yra 10 uogų, vilkuogės – sauja. Dažniausi simptomai, suvalgius nuodingų uogų, yra pykinimas, skrandžio skausmai, gali sutrikti ir širdies ritmas. Įtarus, kad buvo suvalgyta nuodingų uogų, iškart būtina kreiptis į medikus.