Dėl bitininkų klaidų medus sugenda jau po savaitės
Nuo seno žinoma, kad medus yra vienintelis produktas, kuris negenda. Marijampolės bitininkų draugijos valdybos narys bitininkas Justinas Lekeckas tuo neabejoja ir primena, jog vienoje senovės Egipto piramidėje buvo rasta medaus, kuris puikiai išsilaikė apie 3 tūkstančius metų ir iki šios dienos yra tinkamas valgyti. Įsivaizduojate, kiek tai daug?
„Medų subrandina bitės, kurios neša nektarą – salstelėjusį skystimėlį iš žiedų. Jį bitės fermentuoja avilyje, vėdina, garina ir tirština, kitaip sakant, brandina. Mes galime nežinoti, kada medus subrandinamas, bet bitės žino: tada jos jį uždengia vaško plokštele ir paruošia medų taip, kad šis ilgai stovėtų. Jei bitininkas jį išima anksčiau, nepilnai užsidengusį vaško plokštele, jis gali greitai sugesti ir būti tinkamas vartoti vos savaitę“, – perspėja bitininkas.
Parduotuvėse dažniausiai mato iškaitintą medų: jis bevertis
Jei išimamas nesubrandintas medus, jau po savaitės jis gali pradėti rūgti, putoti. Anot pašnekovo, šiandien lengva įsigyti tokio nekokybiško medaus, todėl būtina mokėti atpažinti tinkamai paruoštą medų.
„Negalima medaus kaitinti. Kai nusiperkame, pavyzdžiui, medaus turguje, pirmiausiai žiūrime, kad jis būtų su baltomis dėmėmis – jos turi būti matomos ant medaus po dangteliu ir ant sienelių. Taip atrodo tikras medus, o jei jis šildytas ir nesubrendęs, baltų dėmių nesimato“, – aiškina bitininkas.
J. Lekeckas perspėja, jog parduotuvėse dažniausiai mato iškaitintą medų ir piktinasi, jog žmonėms duodamas vartoti bevertis produktas. „Paaiškinsiu jums labai paprastai. Medų į Lietuvą veža iš Kinijos šimtais tonų. Aš pats galiu su samčiu medų pilstyti po nedaug, o tokie prekybos centrai jį turi pilstyti siurbliais – tiršto ir kieto jie nesusiurbs, dėl to turi jį pašildyti, kad būtų skystesnis. Taip jie ir sugadina medų. O koks jiems skirtumas, kad jame nelieka vitaminų ir mikroelementų“, – baisisi pašnekovas.
Iškaitintas ir nesubrandintas medus gali būti kenksmingas žmogaus sveikatai. Pirmąją savaitę jis pavojaus nekelia, tačiau prasidėjus rūgimo procesams gali sutrikti skrandžio veikla, galima suviduriuoti. Tiesa, medaus rūgimą paprasta atpažinti. Anot J. Lekecko, tuo metu atrodo, kad medus tarsi lipa iš stiklainio, pradeda kilti putos.
Medus paguldė pažįstamą žmogų į ligoninę
Medų gali sugadinti ne tik netinkamas jo paruošimas, bet ir netinkamos laikymo sąlygos. Laikant medų šaltesnėje temperatūroje nieko baisaus nenutiks, tačiau jei jis bus laikomas pernelyg šiltai, medus taip pat gali pradėti rūgti, putoti.
Putojančio medaus geriau nevalgyti – nebent galima jo įdėti į pyragą vietoje cukraus, tačiau vitaminų jame jau nebebus. „Blogiausia, kas gali nutikti – žmogus gali suviduriuoti. Numirt nenumirs, tik svarbu nepersivalgyti medaus. Didžiausia dienos norma yra 100 gramų. Pažįstu vieną žmogų, kuris persivalgė ir ligoninėje atsidūrė – negalima pusės stiklainio suvalgyti iš karto. Žmogus nenumirė, tačiau jam labai skaudėjo pilvą“, – pamena J. Lekeckas.
Nuo to apsaugo tik leistinos suvartoti normos laikymasis ir vartojamo maisto įvairovė. Bitininkas primena, kad medaus produktai taip pat gali būti įvairūs. „Reikia žinoti, kad ne vien medus yra – yra žiedadulkės, pikis, vaškas, duonelė. Pavyzdžiui, žiedadulkės turi labai daug kalio, kuris reikalingas kraujagyslių sistemai. Kalis vasarą išplaunamas iš žmogaus organizmo su prakaitu, kava ir brendžiu. Išsekusias kalio atsargas būtina papildyti – tai padės padaryti ryte ir vakare suvartojamas arbatinis šaukštelis žiedadulkių“, – pataria bitininkas.
Laikymo sąlygos namuose – kaip bičių avilyje
Šiaulių bitininkų draugijos „Spiečius“ pirmininkas, ekologiškų bičių produktų gamyba ir prekyba užsiimantis bitininkas Remigijus Šemeklis pabrėžia, kad medaus laikymo sąlygos namuose turi būti kiek įmanoma artimesnės bičių avilio aplinkai.
„Medus turi būti laikomas vėsesnėje patalpoje, pageidautina tamsioje. Svarbu, kad medus būtų hermetiškai uždarytas, nes jis turi hidroskopiškų savybių ir sutraukia į save drėgmę ir nemalonius kvapus“, – teigia pašnekovas.
Tiesa, nebūtina medaus laikyti visiškoje tamsoje – svarbiausia užtikrinti, kad jis nebūtų laikomas ant saulės nušviestos palangės. Bitininko teigimu, geriausia temperatūra medaus laikymui yra 10-15oC šilumos – svarbu, kad ji neviršytų 20oC temperatūros. Kita vertus, jei ketinama medų suvalgyti mėnesio laikotarpyje, tam tiks ir šiek tiek didesnė nei 20oC temperatūra. Laikant medų didesniais kiekiais, rekomenduojama jį laikyti vėsesnėje aplinkoje.
Medaus padirbinėjimas klestėjo tarybiniais laikais
R. Šemeklis nuramina, jog meduje neprasideda tokie puvimo procesai kaip mėsoje, žuvyje, tačiau jis gali prarūgti. „Medus yra angliavandeniai, monosacharidai, paprasčiau tariant, cukrus. Jei medus turi daugiau vandens, prasideda jo rūgimas – taip dažniausiai medus ir sugenda“, – aiškina jis.
Kartais tenka išgirsti, jog prekiaujama ir padirbtu medumi: labiausiai tikėtina su tokia apgavyste susidurti pavasario mėnesį, kai šviežio medaus dar nėra, o senojo taip pat nebelikę. Tokiu metu medaus pardavėjai gali imtis ne visai gražių gudrybių siekiant atstatyti sustabdytą verslą. Vis dėlto R. Šemeklis mano, jog dėl to reikėjo nerimauti tik praeityje, o šiomis dienomis tokių veiksmų nesiimama.
„Tai likę iš tarybinių laikų. Šiandien niekas nemaišo, nes žino, kad toks medus surūgs. Sirupas buvo naudojamas tarybiniais laikais, kai būdavo mažesni medaus derliai. Dabar gyvename rinkos sąlygomis ir kiekvienas bitininkas stengiasi išlaikyti savo pirkėją. Išlaikyti rinką šiandien yra žymiai svarbiau nei sufalsifikavus medų sugadinti savo vardą. Kiek tenka bendrauti su bitininkais, jie nerizikuoja, nes klientą galima greitai prarast, o susigrąžinti gali būti sunku“, – mano pašnekovas.