Tačiau valstybinės institucijos iš esmės neturi svertų suvaldyti šią situaciją. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas tvirtina, kad verslininkai sugeba ekonominiais argumentais pagrįsti, kodėl būtent dabar kilo kainos.
Tuo metu ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad apvalėjančios kainos remiasi logika, nes juk negalime gyventi „kablelių pasaulyje“.
„Mes paklausiame ūkio subjekto, kodėl tokia kaina. Kai kurie aiškina, kad kainos nekilo šešerius metus, jie susidėliojo, kad po euro įvedimo kaina atrodytų gražiai, todėl ir pakėlė. Iš kelių įmonių gavome atsakymus, kuriuose jos ekonomiškai pagrindė, kiek metų nekėlė kainų ir kiek dabar pakėlė. Iš tikrųjų, verslininkas ne visuomet būna neteisus“, - pristatydamas pirmuosius kainų stebėjimo rezultatus sakė F. Petrauskas.
VVTAT per tris mėnesius yra gavusi daugiau nei 360 skundų dėl kainų skelbimo ir jų pasikeitimo. Pasak VMVT, skundai dėl kainų padidėjimo sudaro tris procentus.
„Būna, kad ir aplinka verčia (keisti kainas – DELFI). Tarkime, pakelėje dirbančioje kavinėje vasarą būna didesnis srautas į Palangą ar Šventąją, todėl dėl srauto verslininkas gali kainą sumažinti, bet dabar, kai sumažėja srautas, jis pagalvojo, kad vertėtų pakelti. Žinoma, kai kuriems apvalinimas suteikia galimybę pažaisti vartotojo nenaudai. Žmonės nenori suprasti, kad dabar yra rinkos, o ne planinė ekonomika“, - dėstė F. Petrauskas.
Visi žinojo, kad kainos didės
Ekonomistė Rūta Vainienė laikosi nuomonės, kad kainų suapvalinamas yra logiškas verslininkų sprendimas.
„Kainas keisti juk galima, tai vyksta pagal visus teisės aktus. Juk dvigubų kainų skelbimo laikotarpis tęsis 10 mėnesių. Negi tai reiškia, kad 10 mėnesių negali kisti degalų kaina? Tai yra absurdas. Tie, kurie kainas keičia rečiau, iš tikrųjų prisiderino prie to, kad įvyks virsmas“, - DELFI komentavo jis.
„Aš irgi stebiu pakeitimus ir pastebiu vieną pakeitimą, kuris man atrodo labai logiškas: jie padaro kainą patogią mokėti eurais, kuri nuo buvusios kainos litais nukrypsta minimaliai. Pabrėžčiau, kad čia aš įžvelgiu analogijas su teisės aktais, kuriuose dydžius litais keičiant į dydžius eurais yra netgi reikalavimas nustatyti naują dydį, jeigu manoma, kad jis bus patogesnis naudoti“, - pridūrė ekonomistė.
Pasak jos, dalis paslaugų kainų natūraliai turės būti suapvalintos dėl patogumo.
Ekonomistės įsitikinimu, politikai padarė klaidą iš anksto paskelbę, kad kainos dėl euro įvedimo nedidės.
„Tai yra keitimo kaštai. Taigi visus priekaištus reikėtų adresuoti tiems, kurie nusprendė įvesti eurą ir puikiai žinojo, kad taip bus. Didžiausia klaida buvo sakyti, kad kainos nesikeis, tiesa, po to jau taip ir nebesakė. Visi puikiai žinojome, kad taip bus. Juk visur keitėsi ir žmonės po to pyksta, kad juos taip mulkina“, - tvirtino R. Vainienė.
Tuo metu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda DELFI anksčiau piktinosi tokiu verslininkų elgesiu ir vylėsi, kad bent jau vartotojai nubaus euru piktnaudžiaujančias įmones.
Lietuvos bankas anksčiau prognozavo, kad dėl euro įvedimo kainos Lietuvoje turėtų didėti 0,2-0,3 proc.
Dvigubos kainos litais ir eurais turi būti nurodomos nuo šių metų rugpjūčio 23 d. iki kitų metų birželio pabaigos.
DELFI primena, kad institucijos stebi tik tai, ar tiksliai kainos yra perskaičiuotos ir ar tinkamai pateiktos kainos litais bei eurais, tačiau jos netikrina, ar verslininkai nepagrįstai nepadidino kainų prieš eurą. DELFI ne sykį rašė, kad dar prieš oficialios stebėsenos laikotarpį dalis verslininkų pakeitė kainas litais, kad būtų galima paprasčiau jas paversti į eurus.
Už Euro įvedimo įstatymo pažeidimus numatomos tūkstantinės baudos: nustačius pažeidimą pirmą kartą gresia įspėjimas arba bauda iki 1 tūkst. Lt. Už pakartotinius pažeidimus sankcijos griežtesnės – fiziniams asmenims bus skiriama iki 5 tūkst. Lt, o juridiniams asmenims nuo 1 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt baudos.