Sujudo dėl grąžą atiduodančių litais

2015 m. sausio 1-15 d. atsiskaityti už prekes ir paslaugas galima litais ir eurais, tačiau grąža, išskyrus kelias išimtis, turi būti atiduodama eurais.

Finansų ministerija primena, kad šiomis išimtimis verslas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais, kurių kiekvieną privalės pagrįsti įrodymais.

„Atvejai, kai grąža litais pirkėjams atiduodama didžiuosiuose prekybos centruose, nebus toleruojami. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai suteikti įgaliojimai per savaitgalį stebėti grąžos litais didžiuosiuose prekybos centruose mąstą ir, prireikus, imtis visų teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimams šia išimtimi“, - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Savo ruožtu gyventojų prašoma neversti prekybos vietų, ypač smulkesnių, valiutų keityklomis - skubėti keisti litų į eurus neverta, kadangi tam bus pakankamai laiko: Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laiką, visi komercinių bankų skyriai – pusę metų, dalis - visus metus, o Lietuvos paštas ir kredito unijos - du mėnesius.

Plūsta nepatenkinti vartotojai

Jau pirmosiomis euro įvedimo Lietuvoje dienomis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi nemažai vartotojų, kurie nurodė, kad kai kuriems didiesiems prekybos tinklams priklausančiuose prekybos centruose kasose grąža atiduodama ne eurais, bet litais. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas sako, kad tokiais veiksmais verslo subjektai pažeidžia Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje vienareikšmiškai pažymima, kad pirmąsias 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąža duodama tik eurais.

Pasak F. Petrausko, Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyti atvejai, kai yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių to negalima padaryti. Per minėtą 15-kos dienų laikotarpį automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, atsiskaitoma eurais, jeigu nėra galimybės atsiskaityti abiem valiutomis. Pasibaigus šiam laikotarpiui atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose galima tik eurais. Išimtys taip pat numatytos ir viešojo transporto priemonėms ir taksi: atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.

F. Petrauskas pažymi, kad atsižvelgiant į smulkiųjų ir vidutinių verslininkų pageidavimus buvo nustatytos ir dar kai kurios išimtys. Pagrįstomis priežastimis grąžą atiduoti litais gali būti ir tokie atvejai, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas dėl darbo pobūdžio neturi galimybės su savimi turėti pakankamai grynųjų eurų (pvz., kurjerio paslaugų teikėjas) arba kai vienu kartu atiduodamos grąžos dydis neproporcingai viršija perkamos prekės ar paslaugos kainą ir tokiu atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas atidavęs grąžą nebeturėtų apyvartinių lėšų eurais. Pagrįsta priežastimi grąžą atiduoti litais galima laikyti ir tokį atvejį, jei dienos apyvarta ženkliai viršija įprastinę ir dėl to pardavėjas ar paslaugų teikėjas nebeturi eurų atiduoti grąžai. Bet kokiu atveju, pardavėjas ar paslaugų teikėjas paprašytas turės pateikti tinkamus įrodymus, kad dėjo visas pastangas apsirūpinti eurais/eurų monetomis grąžai (t.y. buvo užsisakęs/ sudaręs su banku sutartį dėl eurų/ eurų monetų užsakymo 2014 m. gruodžio mėn., įsigijo pakankamai euro/eurų monetų rinkinių ir pan.).

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius įspėja, kad šios išimtys taikomos tik smulkiajam ir vidutiniam verslui ir jomis neturėtų piktnaudžiauti didieji verslo subjektai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos 17 kompetetingos priežiūros institucijos operatyviai reaguos į kiekvieną vartotojų skundą ir nustačiusios pažeidimus taikys Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatytą atsakomybę. 

Už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų. Už pakartotinį pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki penkių tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų. F. Petrauskas pažymi, kad už ypatingai šiurkščius euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali būti taikoma ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta atsakomybė, kai  komercinės veiklos subjektams gali būti iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų, bauda, jeigu ši bauda neviršija 6 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.