Keisti darbą – ne gėda, o madinga
Sunku pasakyti, kas lemia žmonių norą keisti profesiją. Galbūt tai – netinkamai pasirinktas kelias praeityje, netenkinančios darbo sąlygos, nekonkurencingas atlyginimas, o gal paprasčiausiai atrasti nauji pomėgiai, turintys potencialo virsti pelnu. Priežasčių gali būti pačių įvairiausių, o keisti darbą šiandien nėra nei jokia gėda, nei naujiena.
Kad lietuviai gana drąsiai keičia profesijas sako ir informacinių technologijų (IT) bendrovės „Accenture“ talentų studijos vadovė Baltijos šalyse Zanda Arnava. Be to, ji priduria, kad būtent IT sektorius yra vienas iš patraukliausių, keičiant profesiją. O šią sritį, kitaip nei buvo įprasta ilgą laiką, vis dažniau renkasi ir moterys. Prieš keletą metų į Lietuvą žengusios įmonės, kuri visame pasaulyje turi 700 tūkstančių darbuotojų ir yra lyginama su maža valstybe, talentų studijos vadovė atvira: būtent perkvalifikavimas gali padėti išspręsti specialistų trūkumą.
„IT specialistų paklausa labai didelė ir ateityje tik augs. Viena iš priežasčių yra ta, kad ilgą laiką šios srities studentų skaičius nedidėjo, o šių paslaugų poreikis sparčiai augo visame pasaulyje, todėl IT talentų labai trūksta. Kas gali įmonėms padėti būti efektyvesnėmis, produktyvesnėmis ir pelningesnėmis? Tai – IT komandos, skaitmenizuodamos, automatizuodamos ir robotizuodamos procesus bei kurdamos naujus produktus ir sprendimus. Beveik kiekviena industrija šiuo metu ieško technologinių sprendimų, todėl auga ne tik IT, bet ir kitų sričių specialistų, išmanančių technologijas, paklausa“, – teigia Z. Arnava.
Tad akivaizdu, kad šių darbuotojų trūkumas įmonėse auga kaip ant mielių, o pasiūlymų įsidarbinti įvairiuose darbo skelbimų portaluose – kaip iš gausybės rago. Negana to, kad atlyginimai šiame sektoriuje vieni iš aukščiausių darbo rinkoje, šios profesijos darbuotojai yra tarp laimingiausių pasaulyje. Vis dėlto, kaip aiškina pašnekovė, ką tik naują kvalifikaciją ar kompetencijas įgiję asmenys turėtų apsišarvuoti kantrybe – didžiausio atlyginimo ir geriausios pozicijos niekas ant lėkštutės nepadės. Čia galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kurioje srityje – pirmiausia patirtis ir tik tada konkurencingos sąlygos.
„Svarbu, kad persikvalifikavimo programą baigęs asmuo būtų nusiteikęs pradėti dirbti tokioje pozicijoje, kuri atitiktų jo ar jos žinių ir patirties lygį IT srityje. Kartais tikimasi, kad po 3 mėnesių programavimo kursų pavyks gauti gerai apmokamą programuotojo darbą, nes specialistas prieš tai yra sukaupęs daug patirties kitoje srityje.
Didelis privalumas, jei darbuotojas turi tos srities patirties, su kuria vėliau dirba kaip IT specialistas, pavyzdžiui, išmano verslą, finansus, logistiką, švietimą, mediciną ar bet kurią kitą sritį. Tai didelė vertybė, nes IT sprendimai kuriami realioms problemoms spręsti ar tobulinti, todėl šių sričių išmanymas vėliau padeda persikvalifikavus ir pradėjus IT karjerą. Visa patirtis yra vertinga, vis dėlto pirmiausia vertinama IT srities patirtis ir žinios, o jų iš pradžių dar nebūna tiek daug.
Kai priimamas sprendimas persikvalifikuoti, reikėtų turėti omenyje, kad tai taip pat reiškia sutikimą iš pradžių pereiti į, tikėtina, mažiau apmokamą darbą nei specialistas dirbo iki tol. Tad derėtų morališkai nusiteikti, kad darbo užmokestis auga kartu su patirtimi. Vis dėlto, reikia nepamiršti, kad IT sektoriuje atlyginimų augimas dažnai yra spartesnis nei kituose sektoriuose“, – sako ji.
Lengvų pinigų nebūna
„Tikrai nėra taip, kad baigė mokymus ir per pirmą pokalbį iš karto įsidarbina. Tikrai ne. Neužtenka vien kursų, reikia skirti laiko ir papildomai – atlikti praktines užduotis, namų darbus, po mokymų reikia ir tam tikrų žingsnių: tinkamai sukurti „LinkedIn“, pateikti asmeninių projektų pavyzdžius „GitHub“ platformoje ar susikurti portfolio“, – antrina informacinių ryšių technologijų (IRT) specialistus ruošiančios „CodeAcademy“ akademijos pardavimų vadovas Edvinas Šumskas.
Išties, kaip sako lietuvių liaudies patarlė – geriau sunkiai dirbti, negu lengvai elgetauti. E. Šumskas pabrėžia, kad norintys įsilieti į šią rinką turėtų nusiteikti, kad darbo įdėti teks. Nuolat tobulėti reikės ir baigus kursus, mat ši sritis itin dinamiška ir kintanti kone kasdien.
Akademijoje galima įgyti skirtingų kalbų programavimo, duomenų mokslo, programinės įrangos testavimo, skaitmeninės rinkodaros ir web dizaino, kibernetinio saugumo žinių. Tačiau, kaip pastebi A. Šumskas, neabejotinai populiariausias išlieka programavimas. Antroje vietoje – programinės įrangos testavimas, vėliau seka duomenų mokslas, web dizainas ir rinkodara.
„Baigę mūsų mokymus asmenys įsidarbina ne tik IT, o bendrai, plačiajame informacinių ryšių technologijų sektoriuje, nes jei ne kiekviena didesnė įmonė turi savo programuotojus, tai visos automatizuoja savo procesus. Rinkai reikia ir kibernetinio saugumo specialistų – tarkime, visos viešojo sektoriaus įstaigos privalo juos turėti. Kuo toliau, tuo labiau poreikis augs.
Auga ir socialinė medija, automatiškai ir skaitmeninė rinkodara. Dirbtinis intelektas, duomenų mokslas – tai irgi svarbu ir patrauklu šiandieninėje rinkoje. Reikia nepamiršti, kad pas mus kasmet ateina ir didelės užsienio kapitalo įmonės. Jeigu pasižiūrėtume „Investuok Lietuvoje“ duomenis, jų Lietuvoje įsikuria net ne dešimtys, o šimtai. Joms irgi reikia šių sričių darbuotojų“, – sako E. Šumskas.
200 – tiek IRT sektoriaus darbuotojų ir profesionalų pasirašę sutartis su akademija ir savo žiniomis dalijasi su būsimais šios srities darbuotojais daugiau nei 15-oje mokymo programų. Vienu metu savo žiniomis dalijasi apie 100 dėstytojų, turinčių vidutiniškai 7–8 metų patirtį rinkoje, o studentai, tiek norintys įgyti kompetencijų, tiek keisti kvalifikaciją, čia priimami kas mėnesį. Nuo tada, kai pradėjo gyvuoti akademija, 2016 metų, čia žinias įgijo daugiau nei 8 tūkst. asmenų.
Gali pasinaudoti parama
Daugiau nei pusė studentų į akademiją atvyksta su valstybės parama, kurią teikia Užimtumo tarnyba (UŽT). Finansavimo galimybės įgyti kvalifikaciją, ją tobulinti ar sukaupti kompetencijas suteikiamos ne tik nedirbantiems, bet ir užimtiems asmenims – būtent tiems, kurie nori keisti darbą ar ieško naujų karjeros galimybių. Kaip teigia E. Šumskas, kai kurie į akademiją kreipiasi jau aiškiai žinodami, kokių žinių nori įgyti, kiti – dar tik ieško savo kelio ir naujų galimybių.
„Po konsultacijos pas mus, asmuo, pasirinkęs technologiją, registruojasi pas UŽT specialistą. Būtent jis informuoja apie galimybes – ar asmuo gali gauti finansavimą, ar negali. Toliau prasideda visi kiti formalumai. Tarp šių dalykų mes papildomai atliekame ir testus, norėdami patikrinti kompiuterinio raštingumo žinias, kad žinotume, jog žmogus iš didelio entuziazmo nenueis ne ten, kur reikia. Tikrai būna tokių žmonių, kurie užsidegę ir nori, bet testų neišlaiko. Tokiems žmonėms mes pasiūlome rinktis kitą kryptį, nes jiems gali būti per sunku, o dėl nevienodo studentų lygio kentės grupės ir galiausiai dėstytojai“, – teigia akademijos pardavimų vadovas.
Su Užimtumo tarnyba bendradarbiauja daugiau kaip 150 mokymo paslaugų teikėjų, o nuo praėjusių metų atsiradus galimybei su valstybės parama įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, tai tapo viena populiariausių galimybių. Nuo 2022 metų liepos mėnesio iki 2023 metų pirmojo ketvirčio pabaigos net 2,3 tūkst. asmenų rinkosi aukštą pridėtinę vertę kuriančias specialybes, o iš jų daugiausiai – net 2 tūkst. asmenų rinkosi būtent IT profesijas.
„Klientai gali rinktis iš daugiau kaip 70 aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialybių mokymo programų. Vyrauja IT srities mokymo programos: jaunesniojo sistemų administratoriaus, „Java“, „JavaScript“ ar „.NET“ programuotojo, multimedijos techniko, kompiuterinio projektavimo operatoriaus, kompiuterių tinklų aptarnavimo techniko, „Php“ programuotojo, programinės įrangos testuotojo modulinės profesinio mokymo programos.
Taip pat yra registruotos automatinių sistemų mechatroniko, transporto priemonių elektroniko, plastikų liejimo mašinų derintojo, metalo apdirbimo staklių operatoriaus, E. pardavėjo-konsultanto modulinės profesinio mokymo programos ir jų moduliai“, – pasakoja Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Finansavimo sąlygos
Kaip aiškina M. Jankauskienė, pageidaujantys persikvalifikuoti asmenys patys renkasi jiems reikalingą kvalifikaciją arba kompetenciją, tačiau atsižvelgiant į darbdavių poreikį, pagrindinis dėmesys skiriamas tiems, kurie renkasi paklausias profesijas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas bei kompetencijas. Prioritetas teikiamas regioniniu ar nacionaliniu lygiu paklausioms profesijoms bei pageidaujantiems sudaryti trišales sutartis.
Pašnekovės teigimu, dirbantis asmuo ir norintis keisti savo profesiją, įvertinęs savo gebėjimus ir turintis darbdavį, kuris priims dirbti įgijus naują kvalifikaciją, turi registruotis Užimtumo tarnyboje ir kartu su jį aptarnaujančiu specialistu aptarti su mokymu susijusius klausimus ir sudarius individualų veiklos planą bei trišalę sutartį dalyvauti pasirinktoje mokymo programoje.
„Jei dirbantis asmuo neturi galimybės sudaryti trišalės sutarties, mokytis finansuojant Užimtumo tarnybai jis gali, kai Juridinių asmenų registre yra nurodyta, kad užimto asmens darbdavys yra reorganizuojamas arba restruktūrizuojamas“, – aiškina ji.
Finansuojamos mokymo paslaugų išlaidos, bedarbiams mokama stipendija, kompensuojama būtinoji sveikatos patikra, kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, jei mokymas vyksta ne asmens gyvenamojoje vietoje. Programą baigęs asmuo per 6 mėnesius turi įsidarbinti arba per vieną mėnesį pradėti savarankišką veiklą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ir išdirbti ne mažiau nei 6 mėnesius. Jei mokymas vyko pagal trišalę sutartį, asmuo turi įsidarbinti iki sutartyje nurodytos datos, pas sutartyje numatytą darbdavį ir išdirbti ne mažiau kaip 6 mėnesius.
„Jei mokymo programos kaina, kurią nurodo mokymo teikėjas, neviršija Užimtumo įstatyme numatytų mokymo paslaugų finansavimo ribų, tai Užimtumo tarnyba finansuoja visą mokymo programos kainą (aut. past. kvalifikacijai įgyti – 9 MMA arba 7560 eurų, kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti 5 MMA arba 4200 eurų).
Taip pat mokymosi metu bedarbiams yra mokama stipendija 0,5 MMA dydžio (aut. past. 420 eurų). Taip pat ir užimtiems asmenims, dalyvaujantiems aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetenciją suteikiančiose mokymo programose, mokama stipendija – 0,3 MMA dydžio (aut. past. 252 eurų)“, – aiškina specialistė.
Kaip pabrėžia M. Jankauskienė, jei asmuo pirmą kartą pasinaudoja galimybe įgyti kvalifikaciją (ar kompetenciją) per profesinio mokymo priemonę pagal šiuo metu galiojančio Užimtumo įstatymo nuostatas ir neįsidarbina, arba neišdirba nustatyto sutartyje laiko, jam grąžinti profesinio mokymo lėšų nereikia. Tačiau tai negalioja, jei asmuo mokėsi pagal trišalę sutartį ir nevykdo sutarties įsipareigojimų.