Kaip rašoma pranešime spaudai, finansinio raštingumo egzaminą, kurį sudarė 25 klausimai, greičiausiai, per 4 minutes ir teisingai į klausimus atsakė 37-erių kaunietis Nerijus Babrauskas, IT specialistas. Pasak jo, keletui klausimų teko pasitelkti ir google paiešką.
„Egzaminą laikiau greičiui, į keletą klausimų atsakiau labiau spėdamas, nei žinodamas. Finansų sritimi domiuosi jau kurį laiką, skaitau įvairius šaltinius ir seku keletą grupių Facebook. Manau, kad dauguma žmonių galvoja, kad neblogai išmano šią sritį, bet iš tiesų jų žinios dažnai būna pasenusios, manau, kad svarbu jas nuolat atnaujinti. Aš pats stengiuosi daugiau skaityti ir mokytis iš kitų žmonių patirčių“, – pasakojo egzamino dalyvis, pats šiek tiek investuojantis į kriptovaliutas, kaupiantis II pensijų pakopoje.
Antras geriausias rezultatas priklauso Rimantui Skuratovič, vilniečiui vertėjui, egzaminą išsprendusiam per 5 minutes. Žinias apie finansus vyras kaupė nuo studijų universitete laikų, taip pat su pertraukomis nuolat investuoja į akcijas. Jis taip pat keletui klausimų atsakyti pasitelkė internetinę paiešką.
Tarp teisingai ir greičiausiai atsakiusių į egzamino klausimus dešimtuke buvo tik 2 moterys. Viena iš geriausiai pasirodžiusių egzamino dalyvių, klausimus įveikusių per 7 minutes – Loreta Magylytė yra baigusi finansų studijas Vilniaus universitete, tačiau dirba laisvai samdoma informacinių technologijų specialiste.
„Mano nuomone lietuvių finansinis raštingumas yra labai prastas. Savo aplinkoje turiu žmonių, kurie priima keistus sprendimus gyvenime. Aš visada galvoju, kaip užsidirbti papildomai ir įsigyti tai, ko norisi ar reikia, o ne nuolat taupyti ar pirkti tik prekes, kurioms taikomos nuolaidos. Investuoju gana seniai tiek į JAV, tiek į lietuviškų įmonių akcijas. Lietuvoje kol kas dauguma dar vis galvoja, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą yra geriausios, o kitas sritis išbandyti bijomasi“, – mano moteris.
Banke dirbantis 42-jų Dovydas Gečas pripažino, kad keli egzamino klausimai buvo išties sunkūs net ir jam, finansų srityje dirbančiam žmogui. Jis mano, kad lietuvių finansinis raštingumas po truputį gerėja, mokyklose padaugėjo šios srities pamokų, kurių metu vaikai mokomi praktiškos matematikos, pavyzdžiui, suplanuoti biudžetą.
„Tikrai norėtųsi, kad matematika ir skaičiavimas būtų pritaikomi gyvenime, ir kiek žinau, jau mokoma detalių apie palūkanų apskaičiavimą ir panašių temų“, – sakė egzamine trečią geriausią rezultatą pasiekęs vilnietis.
Organizatorius džiugina tai, kad egzamine itin gausiai savo žinias tikrino vyresnių klasių moksleiviai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus, Telšių regionų, taip pat Rietavo, Panevėžio rajonų. Tačiau greičiausiai ir teisingai atsakiusiųjų dešimtuke mokinių nebuvo, o geriausiai pasirodžiusių egzamine amžiaus vidurkis buvo 38 m.
„Reikia pradėti nuo bazinių įgūdžių, tokių, kaip asmeninio biudžeto formavimas, savo pajamų ir išlaidų valdymas. Po to jau galima kalbėti apie kaupimą nenumatytiems atvejams, apie taupymą didesniems pirkiniams ar net investavimą. Po truputį reikia gilintis į visas sritis ir tą daryti niekada nėra vėlu. Nors, atrodo, aš ir esu finansų ekspertas, tačiau tiek man, tiek mano draugams, visada yra kur tobulėti, nes keičiasi tiek aplinkybės, tiek situacija, tiek atsiranda naujų produktų taupymo ir investavimo rinkoje, domėtis tuo yra svarbu“, – pranešime spaudai pataria Audrius Šilgalis, Žaliųjų finansų instituto, neseniai įkurto ir veikiančio INVEGOS sudėtyje, vadovas.
Egzaminas buvo skirtas visiems, norintiems pasitikrinti savo žinias finansų srityje. Juo siekta didinti susidomėjimą finansų, ekonomikos pasaulio reiškiniais, ugdyti atsakingą asmeninių, verslo finansų valdymą bei racionalų elgesį su pinigais.
Artimiausiu metu LR finansų ministerija ketina patvirtinti ilgalaikį veiksmų planą, kuris padės gerinti finansinio raštingumo situaciją ir plėsti žinias tarp įvairių visuomenės grupių.