Rūta yra labai taupi. Tuo metu Tomas linkęs išlaidauti. Ką tai byloja apie šių dviejų žmonių finansinę ramybę? Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas paaiškino, kaip mūsų mintys ir įsitikinimai lemia santykį su pinigais. Be to, davė patarimų ir praktikų, kaip tinkamai nukreipti energiją ir min...
finansinis raštingumas
117 straipsnių
Populiariausiu draudimo produktu išlieka civilinės atsakomybės draudimas, tačiau šalia jo nuosekliai auga kitos žvaigždės. Vis dažniau svetur keliaujantys tautiečiai pakankamai gerai susipažino su kelionių draudimo naudomis, moderniose įmonės kone standartiškai kiekvienam kolektyvo nariui užtikrinam...
Kaip vaikams nuo mažens padėti suprasti taupymo svarbą? Nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti kalbėti apie investavimą? Šioje laidoje Šiaulių banko privačios bankininkystės vadovė dr. Dalia Kolmatsui dalijasi patarimais, kaip tėvai gali pradėti mokyti vaikus valdyti pinigus – nuo paprasto biudžeto plana...
Kartais žmonės planuoja savo profesinę veiklą ir karjerą, tačiau likimas pasuka gyvenimą visai kita linkme. Gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės „Allianz Lietuva“ finansų konsultantė Jelena Kazlauskienė tikina, kad jei ne avarija, į kurią pateko važiuodama dviračiu, šiandien jos gyvenimas b...
Lietuvos banko „Spręsk pats“ finansinio raštingumo kampanijos metu indėliams skiriame nemažai dėmesio. Kodėl?
Lietuvoje įteisinta investicinė sąskaita išspręs įsisenėjusį skaudulį, kai valstybė viena ranka kviesdavo gyventojus pasirūpinti savo finansiniu saugumu, o kita ranka imdavo mokesčius iš investuotojo kišenės, net jei pelnas iš investicijų dar nebuvo realiai išsiimtas. Kita vertus, ar šis instrumenta...
Praėjusio amžiaus viduryje Lietuvoje didžiausia rizika numirti kildavo dar kūdikystėje – 1953 m. neišgyvendavo kas dešimtas kūdikis. Praėjus 70-čiai metų, tokia rizika yra mažesnė nei pusė procento, o vidutinė gyvenimo trukmė siekia beveik 76 metus ir yra linkusi toliau didėti.
Finansinis raštingumas yra labai svarbus siekiant ekonominio stabilumo ir norint ištrūkti iš skurdo rato.
Kai susikuriame finansų valdymo planą ir nusistatome taisykles, kaip elgsimės su savo pinigais, svarbu nepamiršti jo periodiškai peržiūrėti. Kaip atšilus orams pakeičiame rūbus savo spintoje, taip keičiantis sezonams pravartu nupūsti dulkes ir nuo savo finansų plano bei įvertinti, ar visi pinigai, k...
Daugiau judėjimo, mažiau nerimo – tokią geros fizinės ir psichikos sveikatos formulę dažnas siekia paversti savo kasdienybe. O ar žinome, kaip turėtume pasirūpinti, ir ar pakankamai rūpinamės savo finansine sveikata?
Taupymas, planavimas, investavimas, rizikos valdymas – su tokiais rimtų dėdžių pasaulyje įprastais terminais specialistai ragina susipažinti ne tik patiems, bet ir pamokyti savo vaikus. Kuo anksčiau jie išmoks elgtis su pinigais, tuo sėkmingesni bus užaugę. Taigi kada ir nuo ko pradėti bei ką daryti...
Įvairūs tyrimai rodo, kad lietuviai nėra linkę „įdarbinti“ savo pinigus ir vengia juos investuoti. Nuo to atbaido ne tik pinigų trūkumas, bet ir žinių stoka ar klaidingi įsitikinimai. Naujos portalo Delfi laidos dalyviai stengsis išsklaidyti išankstinius neigiamus tautiečių nusistatymus ir praskleis...
Paskaičiavo ir išvardijo, kam ir kiek pinigų turėtumėte skirti kas mėnesį, kad netektų gyventi nuo algos iki algos (1)
Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, net 69 proc. lietuvių ne tik neplanuoja savo biudžeto, bet ir neturi „juodos dienos“ rezervo, o šis turėtų siekti nuo 6 iki 12 mėn. namų ūkio pajamų. Esant tokioje situacijoje kiekvienas gyvenimiškas netikėtumas gali turėti neigiamos finansinės įtakos – dažn...
Įprastai teiginys „gyvenu nuo atlyginimo iki atlyginimo“ turi neigiamą reikšmę ir rodo finansinio raštingumo spragas. Tačiau pažvelgti į tai galima ir kitu kampu: ar gali tai, kad mėnesio pabaigoje nebelieka pinigų sąskaitoje, reikšti ne finansines bėdas, o priešingai, gebėjimą itin tiksliai ir disc...
Apie pusė europiečių teigia, kad nuolat seka savo išlaidas – tokius duomenis atskleidžia „Eurobarometras“. Deja, lietuviai, vertinant finansinį raštingumą, ES rikiuojasi eilės pabaigoje ir nėra tokie atsakingi savo asmeninių finansų atžvilgiu. Platformos „Viena sąskaita“ vadovė įsitikinusi, kad liet...
Dviem trečdaliams Lietuvos gyventojų svarbu lengvai atlikti finansines operacijas, 34 proc. siekia sutaupyti didesniam pirkiniui – automobiliui, buitinei technikai ar namams atnaujinti, dar 30 proc. norėtų sukaupti arba kaupia finansinę pagalvę. Savo ruožtu latviai ir estai didesnį dėmesį skiria fin...
Lietuvos gyventojai, privačiai kaupiantys pensijai II pakopoje, per visą kaupimo laikotarpį iki pensinio amžiaus turi galimybę iki 12 mėnesių sustabdyti įmokų mokėjimą. Tokiu atveju žmogus lieka kaupimo sistemoje, tik laikinai neperveda lėšų į pensijų fondus. Dėl kokių priežasčių gyventojai renkasi ...
Metų pradžioje dažnas jau matuojasi naujus sportbačius ir tikisi pagerinti savo sveikatą, o ką reikėtų pasimatuoti norint, kad geresnė būtų finansinė sveikata? Aptarkime pagrindinius trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius tikslus, kuriems dėmesio reikėtų skirti visus metus.
Jei šiandieną jūsų santykiai su taupymu yra komplikuoti, gali būti, kad įtakos tam turi iš kartos į kartą pereinančios frazės „nėra pinigų“ ar „mes negalime sau šito leisti“. Ir net jei iš tiesų norimas daiktas neatitinka mūsų finansinių galimybių, esama erdvės savo atžalų (o ir savo pačių) mąstymą ...
Kaip teigė investuotojas Ilja Laurs, finansinis raštingumas ir mokėjimas skaičiuoti bei planuoti savo finansus – toks pat svarbus, kaip mokėjimas vairuoti. Kalbant apie investavimą, pasak jo, yra svarbu suprasti keletą dalykų. Apie visus juos ir kitus gyventojams bei verslui iškylančius klausimus I....
