50-30-20 taisyklė
Kaip sako ji, tai nėra sudėtingas uždavinys – užtenka mokėti kelias taisykles ir nuosekliai jų laikytis. Pavyzdžiui, jai pačiai veiksmingiausia yra 50-30-20 taisyklė, tinkanti tiek vienam asmeniui, tiek porai ar šeimai.
„Skaičiai 50-30-20 reiškia proporcijas, kaip turėtų būti paskirstomos kiekvieno mėnesio pajamos. 50 proc. pajamų turėtų būti skirta būtinosioms išlaidoms – maistui, būsto nuomai, transportui, mokesčiams už komunalines paslaugas ar sutartiniams įsipareigojimams. 30 proc. pajamų turėtų būti kintančios išlaidos – pinigai, kuriuos žmogus išleidžia laisvalaikiui, drabužiams, avalynei, renginiams ir nenumatytiems pirkiniams ar kaupia atostogoms. 20 proc. pajamų derėtų pervesti į sąskaitą, kuri skirta taupyti ar investicijoms.
Kita svarbi taisyklė – taupymo ir investicijoms skirti ne tai, kas liko mėnesio gale po visų išlaidų, nes praktika rodo, kad taip dažniausiai nelieka nieko, o tik gavus pajamas pirmiausia „susimokėti sau“ – t. y. atidėti dalį pinigų ateities vartojimui – taupymui ir investavimui“, – aiškina specialistė.
Be to, kaip pabrėžia asmeninių finansų ekspertė, kiekvienam žmogui svarbiausia turėti finansinę pagalvę. Tai, kaip aiškina pašnekovė, yra tokia pinigų suma, kurią turėdamas žmogus gali lengviau atlaikyti finansinius išbandymus, netikėtas dideles vienkartines išlaidas, kurių bėgant metams tikrai pasitaiko. Štai pavyzdžiui, kai sugenda automobilis, skalbimo mašina ar kuriam laikui netikėtai sumažėja pajamos netekus darbo ar negalint dirbti dėl ligos.
„Jaunam žmogui, kuris neturi įsipareigojimų ir šeimos, pakaktų trijų mėnesių būtinųjų išlaidų finansinės atsargos, tačiau jei turite šeimą, vaikų, finansinių įsipareigojimų ar esate vyresnis, ši suma turėtų siekti bent šešių mėnesių ir didesnę būtinųjų išlaidų sumą.
Šie pinigai turi būti likvidūs, t. y. juos turi būti galima greitai pasiimti, tad svarstyti šiuos pinigus įdarbinti investuojant ilgesniam laikui ar prisiimant didesnę riziką nebūtų tinkamas pasirinkimas. Todėl finansinei pagalvei laikyti svarbu rinktis kiek įmanoma saugesnes finansines priemones, o visa kita, ką pavyksta sutaupyti, investuoti“, – aiškina ji.
Gyvenimas nuo algos iki algos – klaida?
Vis dėlto, nemažai yra tokių, kurie gyvena nuo algos iki algos, o patarimai, padėsiantys sutaupyti, jiems atrodo beverčiai – papildomo euro kišenėje tiesiog nėra. Tačiau, kaip pabrėžia ir asmeninių finansų ekspertė, jei asmuo gyvena nuo algos iki algos ir jo pajamos nėra minimalus darbo užmokestis, o arčiau vidutinio darbo užmokesčio, kuris šiandien atskaičius mokesčius siekia 1241 eurų į rankas, galima spėti, sako ji, kad asmeninių finansų valdymo taisyklių jis netaiko.
„Kitaip tariant, asmuo nėra įvertinęs savo finansinių galimybių ir leidžia sau daugiau negu gali pagal savo finansinę padėtį. Dažniausiai tai būna susiję arba su per dideliu įsiskolinimu, kai būtinosios išlaidos sudaro didžiąją dalį išlaidų ir tuomet nebelieka pinigų niekam kitam, arba per daug pinigų išleidžiama neapgalvotai emociniams pirkiniams, kurių vėliau nelabai reikia. Jei pinigų taupymui nebelieka dėl per didelių būtinųjų išlaidų, reikia aiškaus plano, kaip greičiau sutelkti visas jėgas ir grąžinti įsiskolinimus. Galbūt net pasiieškoti papildomo darbo ir taip greičiau atiduoti kreditus, ypač tuos, kurių palūkanos yra aukštos“, – pataria pašnekovė.
Tačiau, jeigu asmuo neturi jokių finansinių įsipareigojimų ir vis tiek gyvena nuo algos iki algos, S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad labai svarbu atidžiai peržiūrėti savo išlaidas ir suskirstyti į kategorijas: kavinės/restoranai, rūbai, batai, pramogos ir kita.
„Taip galima labai aiškiai pamatyti, kur dingsta pinigai. Tuomet labai svarbu sau atsakyti, kaip šios išlaidos keitė savijautą: ar tai buvo trumpalaikė emocija, kurios dabar nė neprisimenate, ar pirkinys džiugina iki šiol. Tie pirkiniai, kurie nesukūrė papildomos vertės ir yra priežastis, kuri neleidžia ne tik sutaupyti, bet ir sukuria nesaugumo jausmą artėjant mėnesio pabaigai.
Todėl labai svarbu išsigryninus šias silpnąsias sritis, joms skirti daugiau dėmesio ir perkant bet ką iš tos kategorijos, dar kartą savęs paklausti, ar tikrai jums to reikia. Toks sąmoningas savo išlaidų stebėjimas leis kritiškiau įvertinti emocinius pirkinius, dažniau priimti pamatuotus sprendimus ir taip liks pinigų santaupoms“, – sako ji.
Pinigai kojinėje, ar banko sąskaitoje?
Kai kas vis dar galvoja, kad pinigus saugiausia laikyti namuose, paslėptus kojinėje ar po pagalve, o gal paprasčiausiai taupyklėje. Pasak S. Strockytės-Varnės, Lietuvos bankų asociacijos atliktas finansinio raštingumo indekso tyrimas rodo, kad net 68 proc. apklaustųjų pinigus kaupia piniginėje ar grynaisiais pinigais namuose. Vis dėlto, tai nėra pats geriausias sprendimas.
„Nors toks būdas atrodo vienas likvidžiausių, nes pinigus galima bet kada pasiimti, iškyla ir didesnė rizika, pavyzdžiui, netekti pinigų dėl įvairių nenumatytų aplinkybių – gaisro, vagystės. Todėl namuose pravartu nelaikyti daugiau pinigų negu jų pakaktų savaitei ar dviems, nutikus bėdai. Kita vertus, jei namuose laikomi grynieji pinigai pažeidžiami mechaniškai, bet iš principo kupiūros išlieka sveikos, galima kreiptis į Lietuvos banką ir tokius pažeistus pinigus pakeisti.
Kita priežastis ta, kad namuose laikomi pinigai nekuria jokios papildomos vertės, priešingai, dėl infliacijos jie kasmet praranda perkamąją galią. Ne geriausias variantas santaupas laikyti ir toje pačioje mokėjimo kortelės, kuria kasdien mokate parduotuvėje, sąskaitoje. Tokius pinigus žymiai lengviau išleisti emociniams ir nebūtiniems pirkiniams“, – pasakoja ji.
Primiršta priemonė laikyti savo pinigus – indėliai
Kaip aiškina asmeninių finansų ekspertė, pakilus indėlių palūkanų normoms, ieškantiems būdų sutaupyti, vėl pravartu prisiminti indėlius, už kuriuos finansinės institucijos moka palūkanas. Pavyzdžiui, terminuotuosius ir kaupiamuosius indėlius.
Pasak pašnekovės, terminuotasis indėlis tinka norint sutaupyti tam tikrą pinigų sumą per tam tikrą laiką – nuo vieno mėnesio iki trejų metų. Šį laikotarpį klientas ir bankas nustato pasirašydami terminuotojo indėlio sutartį. Tačiau ji pabrėžia, kad pagal šią sutartį sutartu laikotarpiu indėlio papildyti ir pasiimti nepraradęs sukauptų palūkanų klientas negalės. Ir priduria, kad sutartį nutraukti klientas gali kada panorėjęs, tačiau, jei tai padarys anksčiau nei numatyta, praras sukauptas palūkanas. O štai terminuotojo indėlio atveju sulaukus termino pabaigos sumokamos iš anksto žinomos palūkanos.
„Terminuotąjį ar kaupiamąjį indėlį galima laikyti pirmuoju žingsniu investavimo link. Kadangi grąža yra užtikrinta ir fiksuota, rizika yra viena mažiausių, lyginant su kitomis investavimo priemonėmis: vertybiniais popieriais ar investicinių fondų vienetais. Tačiau verta prisiminti, jog turint ilgesnio laikotarpio tikslų, naudinga apsvarstyti ir kitas investavimo priemonių alternatyvas, kurios pasižymi didesne rizika, tačiau ir didesne potencialia grąža“, – sako ji.