„Luminor“ banko vyr. ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas sako, kad pakankamai didelis ekonomikos cikliškumas verslams yra didžiausias iššūkis.
„Mes esame vidutiniškai atsargūs, kas savaime nėra blogai, nes optimizmas yra verslumo sinonimas. Tačiau ekonomikai keičiantis galima patekti į situaciją, kuri skatins priimti skubotus sprendimus apsukti įmonės kryptį 180 laipsnių kampu. Ekonomika juda ciklais ir po spartaus kainų augimo laikotarpio ateina lėto kainų augimo ar net kritimo laikotarpis, taip kad reikėtų šiek tiek racionaliau žiūrėti į ateitį. Kiekvienam patarčiau daryti tai, ką jis daro geriausiai, „arti“ savo vagą ir per daug nesiblaškyti“, – pranešime spaudai pastebi jis.
Investuotojas ir fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis taip pat laikosi nuomonės, jog neapibrėžtumo sąlygomis teisingiausia būtų elgtis ramiai.
„Šiuo metu aplinka yra neapibrėžta ir sakyčiau, kad neapibrėžtumo yra daugiau negu buvo prieš 4 metus. Sprendimus priimti reikia ramiai, kuo labiau išjausti situaciją ir apgalvotai strateguoti tolesnius veiksmus“, – pataria „Milvas“ partneris.
Yra, kas Lietuvoje apsisaugos nuo „branduolinių“ palūkanų
Pasaulio ekonomikai įkaitus ir pakilus infliacijai, centriniai bankai šiapus ir anapus Atlanto vėsinti situaciją ėmė didindami palūkanų normą. Tai pajuto kiekvienas, turintis finansinių įsipareigojimų: nuo gyventojų iki verslų.
Vis dėlto, T. Marčiulaičio vertinimu, ne vieną išbandymą ir krizę per keletą dešimtmečių nuo Nepriklausomybės atkūrimo išgyvenę Lietuvos verslai neturi daug įsiskolinimų.
„Makroekonomine prasme mūsų šalies įmonės skolų turi palyginti mažai, jos nėra labai įsiskolinusios. „Branduolinės“ palūkanos pirmiausiai ir labiausiai kerta tiems, kas turi didelį finansinį svertą, todėl mūsų įmonės gali lengviau išgyventi šį palūkanų kilimą ir pinigų brangimą, kadangi yra labiau pratusios finansuotis iš savo resursų“, – pranešime spaudai teigia fondų valdytojas.
Ar tai laimėtojų strategija, ar ne – paaiškės prabėgus laikui. Tada, anot T. Marčiulaičio, bus galima įvertinti, kiek skolintis vengę verslai prarado augimo ekonomikos kilimo metu ir kaip galima įvertinti kylančių palūkanų spaudimo išvengimo įtaką.
Jo teigimu, praėjo tas laikas, kuomet Lietuvos įmonės bankų paskolas gaudavo bene pigiausiai Europoje, jos po truputį mokosi dalintis „pyragu“ ir kurti bendruomenes finansų rinkoje, taip nutolstant nuo buvusių įprastų veiklos finansavimo būdų.
„Atsiranda vis daugiau supratimo, kad geriau keliese didesnį pyragą išsikepti ir juo dalintis, negu viską prisiimti sau vienam. Tarkime, vis dažniau atrandamas atėjimas į finansų rinką, kuri Lietuvoje dar yra pakankamai sekli. Įmonės akcininkų vietoje gali atrodyti, kodėl turėčiau leisti obligacijas ir mokėti už jas didesnį procentą, kuomet banke galiu pasiskolinti pigiau? Tačiau įmonės, išleidę fiksuotų palūkanų obligacijas, dabar ne tik gali nesibaiminti palūkanų kilimo, bet ir yra subūrę savotišką bendruomenę ir gerokai padidinę verslo žinomumą tarp investuotojų“, – sako T. Marčiulaitis.
Receptas ateičiai
Ž. Mauricas įvardija vieną pagrindinių faktorių, kuris iki šiol lemia didžiulę skirtį tarp didelių ir smulkesnių verslų.
„Didelės įmonės jau turi įdiegę rizikos valdymo, finansų planavimo procesus, o smulkesnės – ne arba ganėtinai silpnus. Užsienio šalyse rizikos valdymo tradicijos yra gilesnės. Yra ypač svarbu atskirti dalykus, kuriuos tu gali valdyti ir kurių negali valdyti. Tie dalykai, kurių valdyti negali, jie dažniausiai neaplenkia ir konkurentų. Tačiau ten, kur prasideda individualūs faktoriai, atsiranda ir skirtis: vieni su tuo tvarkosi geriau, o kiti blogiau“, – sako ekonomistas.
Kartu jis pataria vengti madų: pulti investuoti į nekilnojamąjį turtą, jei tai nėra pagrindinė veiklos sritis. Tuo tarpu ekonomikai pasukus į kitą pusę – per mažai į tai kreipia dėmesį, neišdiskutuoja galimybių ir veiksmų iš anksto.
„Galbūt tik reikėtų nesivaikyti tų madų per daug, o informaciją, ateinančią iš išorės, integruoti į rizikos valdymo strategiją. Tiesiog daugiau kalbėti, diskutuoti apie tai, ko tikėtis ateityje. Juk ir energetinė krizė prasidėjo dar prieš įvykstant Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, tačiau verslai netikėjo, delsė, o supanikavo ir net fiksavo kainas tada, kai jos jau buvo pasiekusios pikus“, – atkreipia dėmesį Ž. Mauricas.
Pasak jo, turime patirties po Nepriklausomybės atkūrimo, kai įmonėse tokios pareigybės kaip finansų vadovas faktiškai nebuvo: tiesiog buhalteris.
„Tai, kad strateginio planavimo, kalbant apie finansus, nebuvo, arba jis buvo labai fragmentiškas, ir įstumdavo net gerai veikiančias įmones į nepavydėtinas situacijas. Todėl būtinai reikėtų skirti laiko išdiskutuoti, kokie scenarijai galėtų būti ir tiesiog pabandyti susiplanuoti iš anksto, kas tokiu atveju bus daroma ir kokie sprendimai galėtų būti priimami“, – teigia „Luminor“ atstovas.
Finansinio švietimo projektą inicijuojanti INVEGA smulkiam ir vidutiniam verslui nuolat siūlo finansinę pagalbą įvairiose įmonių stadijose – kuriant, plečiant ar palaikant verslą. Orientuojasi į visos šalies gerovę kuriančius verslo projektus, kompetentingai vertina riziką.
Nuo šių metų INVEGA tapo vienintele nacionalinės plėtros įstaiga, siūlančia finansinę pagalbą ir žemės ūkio bei žuvininkystės sektoriams, viešojo sektoriaus subjektams ir savivaldybėms.