Gian Luca sako, kad Italijoje, kaip ir Lietuvoje, Kūčios taip pat yra visos šeimos susibūrimas, nors italų šeimos nuolat susiburia. „Tik čia susibūrimai didesni, pavyzdžiui, per mūsų Kūčias susirenka 64 šeimos nariai. Kad tilptume į namą, dalinamės per pusę. Ten šeima yra platesnė sąvoka. Kadangi mano šeima Italijoje yra tokia didelė, tai ten ne tik Kūčios, bet ir Kalėdos būna šeimos šventė, galbūt tik antrąją jų dieną galima ištrūkti ir pabūti su draugais“, – juokiasi italas.
Pagaminti tokiai didelei kompanijai, o ypatingai italams, kurie pasak Gian Luca, mėgsta valgyti daug ir skaniai, irgi yra nemažas iššūkis, todėl prieš šventes šeimos moterys susirenka išgerti kavos ir nusprendžia, koks bus šventinis stalas, kuri šeima ką gamins.
Pasak virtuvės šefo, vieno nacionalinio itališko patiekalo nei per Kūčias, nei per Kalėdas nebūna, kiekvienas šalies regionas, miestas turi skirtingas tradicijas: „Mes per Kalėdas ruošiame lazaniją, raudoname vyne troškiname jautieną, per Kūčias ir Naujuosius valgome krevetes, midijas, kitas jūros gėrybes, regione dar svarbus ir visuomet ant stalo būna česnakų bei ančiuvių kremas“.
Ant Gian Luca šeimos stalo atsirado ir daug lietuviškų patiekalų, vienas iš jų yra silkė, kurią jis gamina pagal save: „Šiuo metu pati skaniausia lietuviška silkė pagal itališką receptą yra lazdyno riešutai apkepti su česnaku ir petražolėmis uždėti ant sūdytos silkės. Vietoje lietuviško karpio ruošiu doradą“.
Italai niekuomet nepamiršta ne tik skaniai pavalgyti, pabendrauti, bet ir keistis dovanėlėmis. Jomis suaugusieji dalinasi po naktinių Kūčių mišių, o vaikai savo išsvajotų dovanų laukia Kalėdų rytą.
Lietuvoje gamina Kalėdinius pietus stokojantiems
„Lietuvoje Kūčios yra su šeima, tai yra jos laikas, o per Kalėdas dirbu restorane, taip pat savanoriauju Bernardinų bažnyčioje – gaminu Kalėdinius pietus stokojantiems maisto, benamiams, taip pat žmonėms, kurie yra vieniši, neturi artimųjų. Gera, kad visi dalyvauja, nėra diskomforto vieniems prieš kitus. Tai – graži ir labai reikalinga kasmetinė tradicija“, – jos prasme neabejoja Gian Luca.
Italas sako, kad vienišų žmonių per šias šventes jo gimtojoje šalyje neteko matyti: „Kai čia tokios didelės šeimos, žmogus visuomet turi kur nueiti. Savo aplinkoje niekada nesu matęs nei vieno palikto žmogaus. Jei ir ne šeimos narys, bet, tarkime, vienas gyvenantis kaimynas ar draugas likęs be artimųjų, visuomet bus pakviestas į svečius, prie stalo, pabūti kartu. Bendruomeniškumas Italijoje yra ne tik labai svarbus, jis yra įgimtas“.
Lietuviai, Gian Luca manymu, irgi kuria bendrystę, daug savanoriauja, jiems nieko tokio, kad reikia aukoti savo Kalėdas, jie jaučiasi laimingi, nes dalintis yra geras, kilnus tikslas.
„Lietuvoje žmonės labai geri, tik jie to patys nepastebi. Šita tauta tikrai yra nuostabi, esu laimingas čia gyvendamas ir galėdamas dalintis tuo ką turiu, ir kuo galiu būtent su lietuviais“, – džiaugiasi italas.
Vienišus draugus per šventes pakviečia pas save
Vienišų žmonių Gian Luca savo kaimynystėje Lietuvoje sako nepastebintis, bet jeigu tokių būtų, jie tikrai būtų pakviesti, o jei nenorėtų užeiti, tai būtinai būtų aplankyti su jo gamintomis vaišėmis.
„Mes turime draugą kolumbietį, kuris neturi šeimos. Visuomet pasikviečiame jį pas save švęsti Kūčių, kad neliktų vienas. Nejaučiu, kad daryčiau kažką ypatingo, tai yra mūsų bičiulis ir norime, kad jis nebūtų vienišas. O ir maisto dar vienam žmogui visuomet užteks. Tikiu, kad ir kiti žmonės nepalieka vienišų savo kaimynų ar draugų. Vienam nereikia būti per tokias šventes“, – tuo neabejoja Gian Luca.
Dalinimasis, pasak virtuvės šefo, yra jo gyvenimo dalis: „Esu tikintis žmogus. Man tai buvo įprastas dalykas, taip buvau auklėtas savo tėvų, senelių. Tris savo vaikus taip pat mokome dalintis. Manau, geriausiai tai daryti per savo pavyzdį. Aišku, ne visada gaunasi, kaip norėtųsi. Atrodo kartais, kad vaikai neklauso, bet iš tikrųjų juk jie viską mato, girdi ir pastebi. Kai užaugs, pamatysime, kiek viso to liko jų širdyse“.
Senjorams – meškučiai ir šventiniai maisto rinkiniai
„Maxima LT“ taip pat ne vienerius metus rengia Kalėdinius projektus, kurie padeda senjorams nesijausti vienišais.
„Norėdami suteikti reikalingiausią pagalbą vienišiems senjorams mes bendradarbiaujame su savo socialiniais partneriais, kurie geriausiai žino, ko tuo metu senjorams reikia, ko labiausiai jiems trūksta. Tikime, kad tai efektyviausias būdas suteikti pagalbą, kuri yra labiausiai reikalinga ir prasminga. Tai darome jau ne vienerius metus, tad šių metų Kalėdų projektas, taip pat, nebuvo išimtis“, – sako Jolanta Bivainytė, „Maxima LT“ generalinė direktorė.
Kartu su meškučiais senjorams šiemt buvo padovanoti ir pagal „Maltiečių“ pateiktą produktų sąrašą suruošti šventiniai maisto rinkiniai. „Juose – viskas, ko prireiks vaišių stalui. Tai ir kalėdinis pyragas, ir mėsos, žuvies gaminiai, taip pat negendantys, būtinieji produktai. Šios lauktuvės iškeliavo ne tik „Maltiečių“ globojamiems seneliams, bet ir kitoms, vienišais senoliais besirūpinančioms organizacijoms visoje Lietuvoje. Tikiu, kad tokios iniciatyvos atneša daugiau šilumos, džiaugsmo, vilties į to labiausiai reikalingus namus“, – bendrystės svarbą akcentuoja J. Bivainytė.
Norintiems pasigaminti tikrą itališką lazaniją – Gian Luca kalėdinis receptas.
Lazanija su bolonezės padažu ir mocarela
4 porcijoms
Bešamelio padažui:
- 2 l pieno
- 200 g sviesto
- 200 g miltų
- muskato riešuto
- 2 pakeliai lazanijos lakštų
- 2 burbulai itališkos mocarelos
- 140 g virto kiaulienos kumpio Prosciutto cotto
Bolonezės padažui:
- 1 svogūno
- 1 saliero lapkočio
- 1 morkos
- 1 skiltelės česnako
- 500 g maltos jautienos
- 100 ml raudonojo vyno
- 700 g pomidorų tyrės (itališkos nepasaldintos)
- ypač tyro alyvuogių aliejaus
- druskos, šviežių rozmarinų
Pradedame nuo sofritto (padažo pagrindo): į puodą įpilame šlakelį aliejaus ir ant mažos ugnies pakepiname nesmulkintą česnako skiltelę (aliejus įgauna skonio), suberiame smulkiai pjaustytas daržoves: svogūną, salierą, morką. Ant mažos ugnies kepame, kol svogūnas įgauna gražią aukso spalvą.
Išimame česnaką, sudedame maltą jautieną ir ant didelės kaitros kartkartėmis pamaišydami kepame, kol jautiena pradeda karamelizuotis, t.y., kibti prie puodo dugno, padengdama jį plona ruda plėvele. Tuomet supilame raudoną vyną, mentele nuvalome dugną, taip karamelizavimosi skonis grįš į mėsą. Pasūdome, pagardiname smulkintais rozmarinais, pipirais, sukrečiame pomidorų passata, išmaišom, o kai užverda, ant mažos ugnies troškiname apie 40 min.
Gaminame bešamelio padažą. Nedideliame puode išlydome sviestą, suberiame miltus ir konditerine šluotele maišome, kol gauname „roux“ mišinį (kreminės konsistencijos gelsvą košelę), tada supilame visą pieną, padidiname ugnį, ir nuolat intensyviai maišome, kol pienas užverda ir gauname vientisą tirštoką padažą. Pagardiname muskatu, druska, pipirais.
Abu padažus sumaišome.
Formuojame lazaniją. Į skardą pilame samtį padažo ir tolygiai jį paskirstome, tada dedame plonų mocarelos riekelių (pjaustydami mocarelą aštrų peilį spauskite, o ne traukiokite pirmyn ir atgal!), tada dedame kumpio gabalėlių, pabarstome tarkuoto parmezano ir užklojame lazanijos lakštu. Sluoksniuojame, kol baigiasi padažas, turi būti mažiausiai keturi sluoksniai. Ant viršaus – padažas, mocarela, prosciutto ir kiek daugiau tarkuoto parmezano sūrio.
Kepame 40 minučių 180 laipsnių orkaitėje.
Skanaus!