Turbūt šalyje nėra šeimos, kuri ant savo Kūčių stalo neturėtų šio patiekalo – įmonė pernai pardavė arti 400 tonų

30 sunkvežimių kūčiukų – tiek jų po Lietuvą pasklis vien iš kepyklos Panevėžyje, kur pastarosiomis savaitėmis krosnys negęsta net ir naktį. Išlaikyti lietuvišką kūčiukų kepimo tradiciją – itin atsakinga užduotis.

Aukščiausios rūšies miltai ir aguonos, dėmesingai maišoma ir kildinama tešla, tiksliai formuojami mažieji „duonos kepaliukai“ ir jų kelionė į milžinišką krosnį. Kiekvienas kepėjų žingsnis yra gerai pamatuotas ir apskaičiuotas. „Per gana trumpą laikotarpį turime iškepti tiek kūčiukų, kad jų užtektų trims milijonams“, – pranešime spaudai sako kepyklą Panevėžyje valdančios bendrovės „AR Maistas“ komercijos direktorius Rytis Rimkevičius.

Jis pabrėžia, kad aguonų atranka yra kone pati atsakingiausia pasirengimo darbų dalis. Dar vasarą kepėjai pradeda vertinti metų derlių ir grūdelių savybes, nes lietuviškiems kūčiukams naudojamos tik pačios aukščiausios kokybės aguonos.

Daugiau apie kūčiukų kepimo ypatybes žiūrėkite reportaže:

Kūčiukų receptūros – tradicinės, bet naujovių netrūksta

Šiuo metu kūčiukų kepėjams yra prasidėjęs pats darbų įkarštis. Per parą iškepamų kūčiukų kiekį R.Rimkevičius skaičiuoja tonomis, o kepėjai turi itin sparčiai suktis, kad kepiniai pasiektų parduotuves. Kūčiukų gamybos procesų pagreitinti neįmanoma, pavyzdžiui, kūčiukų tešlai iškilti reikia 30–45 minučių, o gražiai suformuoti kūčiukai krosnyje kepa apie 15 minučių.

Jau penkiolika metų įvairūs kepiniai iš Aukštaitijos sostinės plačiai pasklinda po lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves. JDC prekės ženklą žino ne tik kūčiukų pirkėjai, bet džiūvėsėliais, traškučiais, meduoliais pasmaguriauti mėgstantys žmonės.

Nors tradicinių lietuviškų kūčiukų receptūros jau yra nusistovėjusios, tačiau Aukštaitijos kepėjai visada pasiūlo ir vieną kitą naujovę. „Tiems, kas propaguoja sveiką gyvenimo būdą siūlome pilno grūdo kūčiukus su aguonomis ir linų sėmenimis, taip pat kepame minkštus, traškius kūčiukus, o šįmet kartu su „Maxima“ pristatome naujieną – mažuosius kūčiukus. Naujas produktas padeda žaismingai ir patraukliai perteikti senąsias lietuvių tradicijas jaunajai kartai. Manau, kad jie itin patiks vaikams ir ne tik“, – pasakoja R.Rimkevičius.

Visgi patys populiariausi išlieka tradicinės receptūros nedideli, truputį saldūs kepti mielinės tešlos kūčiukai su aguonomis. „Jie gali būti valgomi sausi, tačiau dažniausiai patiekiami mirkyti aguonpienyje“, – pažymi R. Rimkevičius.

Skanaujama nelaukiant švenčių

Vien pernai minėto prekybos tinklo parduotuvėse buvo parduota arti 400 tonų kūčiukų. „Turbūt šalyje nėra šeimos, kuri ant savo Kūčių stalo neturėtų kūčiukų, be to, pastebime, kas vis anksčiau žmonės pradeda juos pirkti ir skanauja nelaukdami švenčių. – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. – Labai džiaugiamės, kad ilgamečiai mūsų partneriai „AR Maistas“ geba patenkinti mūsų klientų poreikius per patį švenčių įkarštį ir kartu palaiko unikalią Lietuvos tradiciją. Kartu su gamintojais atsakingai šventėms esame pradėję ruoštis iš anksto, nes norime, kad ir mūsų klientų šventes sutiktų ramiai, be įtampos ir be skubos“.

Ji priduria, kad parduotuvėse šiemet galima rasti net 16 rūšių kūčiukų, o populiariausių kūčiukų kaina nėra pasikeitusi.

Kūčiukų kepimas turi ir simbolinę prasmę

Bendrovės „AR Maistas“ komercijos direktorius R. Rimkevičius primena, kad Kūčių valgiai nuo seno yra burtų ir šeimos ritualų dalis. Kūčiukais žmonės dalijasi tarsi duona, siekdami susitaikyti, sutvirtinti santykius.

„Daug metų dirbame su „Maxima“, kad švenčių tradicijos Lietuvoje išliktų stiprios ir mes galėtume kuo daugiau prie to prisidėti. Glaudžiai bendradarbiaujame, dalinamės tarpusavyje žiniomis ir įžvalgomis, kurios leidžia plėsti asortimentą ir pasiūlyti pirkėjams naujų produktų“, – sako R. Rimkevičius.

Jis džiaugiasi, kad Panevėžyje kepti kūčiukai kasmet keliauja ir į Jungtinę Karalystę, Airiją, JAV – visur, kur gyvena aktyvios ir tradicijas puoselėjančios lietuvių bendruomenės.

„Suprantame ypatingą, simbolinę šių gaminių prasmę, todėl kepti pradedame dar spalį ir darbuojamės iki švenčių pabaigos. Lapkritį ir gruodį krosnys negęsta visą parą, septynias dienas per savaitę. Juk pasaulyje tik vieninteliai lietuviai turi šį patiekalą“, – pabrėžia bendrovės „AR Maistas“ komercijos direktorius R. Rimkevičius.