Štai įdomūs faktai apie įvairių pasaulio šalių grilio kepimo tradicijas, kurias siūlome išmėginti.
Turkija ir „Shish Kebab”
Daugelyje šalių yra populiaru kepti mėsą ir kitus ingredientus sumovus juos ant iešmelių, bet būtent turkiškas kebabas yra geriausiai pasaulyje žinoma grilio versija. Šio patiekalo istorija siekia jau kelis tūkstančius metų. Viena iš legendų pasakoja, kad būtent shish kebab buvo pradėtas gaminti arabų karių Viduramžių periodu, kurie naudojo savo kardus mėsai užmauti ir kepti virš laužų.
Paprastai kepamas atviroje liepsnoje, shish kebab įgauna dūmų ir apanglėjusios medienos skonį bei kvapą. Turkijoje, Artimuosiuose rytuose, jautiena ir ėriena yra dažniausias mėsos pasirinkimas, bet ingredientai gali varijuoti pagal regioną, priklausomai nuo vietinių papročių, religinių apribojimų ir prieinamumo.
Argentina ir „Parillada“
Panašus į kitų šalių pietinėje Amerikoje grilio principus – parillada yra populiariausias Argentinoje. Tai yra skirtingų produktų mišinys, kuriame – skirtingų dydžių bei rūšių mėsa, dažniausiai – jautienos didkepsniai ir dešrelės, taip pat inkstai, kepenys ir saldi duona.
Paprastai kepama virš karštų anglių specialioje kepsninėje vadinamoje parilla. Argentinoje ant anglių kepti patiekalai dažniausiai patiekiami tik su citrinų skiltelėmis ir chimichurri padažu iš žalių žolelių, česnako, prieskonių, aliejaus ir acto.
Indija ir „Tandoori“
Tandoori – taip vadinamas maisto ruošimo indas, kuriame ruošiami įvairūs Azijos šalių patiekalai. Šis indas – molinis arba metalinis, dažniausiai aukšto cilindro formos. Jame maistas ruošiamas jį pastatant ant įkaitusių anglių ar degančių malkų, neretai kepama atviroje liepsnoje, todėl temperatūra tandoori viduje kartais gali siekti net iki 500 laipsnių karščio. Indijoje dažniausiai tokiu būdu kepami vištienos patiekalai, įdarytos daržovės, įdaryti pyragėliai ir net duona.
Čilė ir „Curanto“
Curanto – didžiulis skirtingų ingredientų mišinys. Paprastai tai švieži vietinių sužvejoti gyviai su kiaukutu, bulvės, milcaos (taip vadinami iš bulvių gaminami blyneliai) ir mėsa, apvynioti ar pridengti didžiuliais lapais. Visa tai yra išrūkoma iškastoje duobėje. Kai kurie ingredientai gali varijuoti, tačiau yra trys, kurie išlieka visada ir yra tradiciški, tai – moliuskai, midijos ir didieji vėžiagyviai, kurie sugaunami vietiniuose vandenyse.
Kiekvienas produktas sluoksniais yra dedamas į duobę ant karštų akmenų ir pridengiamas lapais. Tai gali būti Čilės rabarbaro, figos ir netgi baltagūžio kopūsto lapai. Kai patiekalas baigia kepti, tradiciškai jis patiekiamas su pebre padažu. Tai druskos, vandens, alyvuogių aliejaus, smulkintų svogūnų, pipirų, petražolių ir kalendrų mišinys.
Lietuva ir ...
Lietuvoje kepimo grilyje tendencijos dar tik formuojasi, tačiau to ištakas galima laikyti dar viduramžiais kunigaikščių ir didikų dvaruose buvusias žmogaus ūgio krosnis, kuriose virš žarijų būdavo kepama, verdama, troškinama ir rūkoma mėsa. Lietuvos kulinarinio paveldo tyrinėtojai teigia, jog dėl miškingo Lietuvos klimato bei nederlingų žemių – plačiai buvo vartojama mėsa, pagrinde naminė, ypatingai jautiena, kadangi žvėriena buvo laikoma ne tokia vertinga.
Barbekiu yra puikus tuo, jog kepti galite bet kur ir bet kada, naudodami įvairias priemones. Tačiau svarbiausi principai išlieka tie patys: ugnis, karštis, mėsa ir laikas – tai viskas ko reikia puikiam grilio patiekalui paruošti.