Sveikatai palankus pasirinkimas
Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė pasakoja, kad vištiena pasižymi aukštos biologinės vertės baltymais.
„100 gramų vištienos turi apie 20 gramų baltymų. Egzistuoja tikėjimas, kad geležies yra tik raudonoje mėsoje, tačiau balta mėsa, nepaisant to, kad turi mažiau nei raudona mėsa, taip pat pasižymi geležimi. Vištiena vertinama kaip neutrali sveikatai mėsa atsižvelgiant į riebiųjų rūgščių sudėtį. Joje vyrauja sveikatai palankesnės nesočiosios rūgštys, kurios dar vadinamos augalinėmis riebiosiomis rūgštimis. Vištienoje taip pat yra ir B grupės vitaminų, vitamino E, seleno, fosforo“, – informacija dalinasi medikė.
Vis tik ji pabrėžia, kad dėl infekcijų rizikos vištiena turėtų būti patiekiama pilnai termiškai apdorota – virta, troškinta, ruošta garuose, kepta orkaitėje, grilyje arba keptuvėje, naudojant saikingą kiekį aliejaus.
„Vištieną rekomenduojama gardinti įvairiais mėgstamais prieskoniais, tačiau svarbu riboti druskos kiekį. Taip pat svarbu tai, kad vištienos neturėtų valgyti žmonės, kurie šiai mėsai yra alergiški“, – nurodo pašnekovė.
E. Cikanavičiūtė sako, kad balta mėsa ir žuvis turėtų būti vartojama žymiai dažniau, nei raudona. Anot jos, 2–3 dienas per savaitę turėtų būti valgoma paukštiena, 2–3 dienas – žuvis ir tik 1–2 dienas per savaitę rekomenduojama valgyti raudoną, liesą ir neperdirbtą mėsą.
Kvapas ir išvaizda – svarbiausia
Skirmantės Sokolovskienės, „Vilniaus paukštyno“ Kokybės kontrolės tarnybos vadovės teigimu, svarbiausia yra pasistengti įsigyti kuo kokybiškesnę vištieną. Anot jos, tikėtina, kad vietinių gamintojų siūloma vištiena bus šviežesnė, nes jos tiekimo grandinė yra trumpesnė. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į produkto galiojimo terminą.
„Kalbant apie ant etiketės nurodytą informaciją, derėtų atkreipti dėmesį ir į produkto kilmės šalį, kurioje buvo pagamintas produktas. Kuo trumpesnė tiekimo grandinė, tuo šviežesnė mėsa lentynoje. Vietoje pagaminta mėsa patikimesnė, nes geografinis atstumas užtikrina, kad vyksta nepertraukiama gamyba, ir mėsa, kaip greitai gendantis produktas, per saugų laiką pasiekia prekybininkus“, – nurodo pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad vertinant patį produktą daugiausiai dėmesio reikėtų skirti kvapui ir išvaizdai. Tai – du esminiai rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti šviežios mėsos kokybę.
„Pradedanti gesti mėsa išskiria specifinį kvapą – jis aiškiai juntamas pauosčius neįpakuotą produktą. Net ir vos juntamas kvapas vartotoją gali įspėti apie vartojimui nebetinkamą produktą. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad produktas, kuris yra supakuotas apsauginėje pakuotėje, ją atidarius gali turėti specifinį kvapą, nes mėsa buvo supakuota apsauginėje aplinkoje (t. y. naudojant apsaugines dujas ar vakuumą). Todėl rekomenduoju pradarius apsauginę pakuotę keletą minučių palaukti ir tik tuomet vertinti šviežios mėsos kvapą“, – aiškina pašnekovė.
Vis tik S. Sokolovskienė sako, kad didžioji dalis mėsos pardavinėjama yra jau supakuota. Todėl prekybos vietoje neįmanoma įvertinti produkto pagal kvapą. Dėl šios priežasties ji pataria visuomet įvertinti produkto pakuotę ir patį produktą vizualiai. Pavyzdžiui, mėsos šviežumą galima nustatyti pagal spalvą. Šviežios vištienos spalva yra šviesiai rausva, šlaunelių mėsa – šiek tiek tamsesnė.
„Taip pat įvertinkite ir produkto paviršių: ar nesimato gleivėtumo, ar nėra pernelyg didelio kiekio skysčio (mėsos syvų) pakuotėje. Šios savybės signalizuoja, kad mėsa nėra šviežia. Labai svarbu atkreipti dėmesį į produkto pakuotę. Tai – apsauginis barjeras, kuris apsaugo produktą nuo aplinkos faktorių, galinčių padaryti įtaką jo kokybei ir saugai. Jei pastebite, kad pakuotė pažeista, sulaužyta, įtrūkusi ar išsipūtusi, tai gali signalizuoti, kad joje esantis produktas gali būti sugedęs, nes apsauginis barjeras, saugantis produktą, pažeistas“, – pasakoja specialistė.
Ji išduoda ir dar vieną gudrybę. Renkantis vištienos produktus prekybos centre pravartu patikrinti šaldytuvo vitrinos temperatūrą, kuri dažniausiai būna matoma vitrinos viršuje arba apačioje. Šviežiai mėsai yra nustatytas saugus temperatūrinis laikymo režimas nuo -2 iki +4 laipsnių. Todėl jei pastebite, kad mėsa yra laikoma netinkamoje temperatūroje, svarbu įvertinti, kad įsigytas produktas gali sugesti greičiau nei nurodyta ant etiketės.
Vasarą svarbu būti itin atidiems
S. Sokolovskienė pasakoja, kad maiste gali būti įvairių bakterijų, o jų dauginimasis tiesiogiai priklauso nuo palankių sąlygų – laiko, drėgmės, šilumos.
„Vasaros sezono metu itin svarbu užtikrinti tinkamą šalčio grandinę tiek prekybos vietose, tiek transportuojant ir laikant produkciją iki paruošimo vartojimui. Vasarą apsipirkimą planuokite taip, kad įsigytus produktus galėtumėte kuo greičiau įdėti į šaldytuvą. Jei tokios galimybės neturite, visada praverstų kelioninis maisto šaldymo krepšys“, – sako pašnekovė.
Ji aiškina, kad laikant šaldytuve, tinkamoje temperatūroje, apdorotą vištieną galima suvartoti per 24 valandas. Vėliau ji nebebus tokia sultinga ir skani, galimai bus apdžiūvusi ir praradusi drėgmę.
„Turint didelius termiškai apdorotos vištienos likučius juos galite užsišaldyti – tačiau tokiu atveju
šaldyti rekomenduojama nedelsiant, t.y. per 24 val. nuo mėsos iškepimo. Taip produktas išlaikys savo skonio ir šviežumo savybes“, – rekomenduoja specialistė.
Vištienai – jokių tiesioginių saulės spindulių
Kokybės kontrolės tarnybos vadovė teigia, kad maisto bakterijos pradeda daugintis jau 5 laipsnių temperatūroje, o jei kylant šis procesas tik spartėja.
„Todėl mėsos nereikėtų net trumpam palikti marinuotis kambario temperatūroje arba dar blogiau – gamtoje, laukiant, kol įsidegs kepsninė. Prieš vištienos kepimą ar marinavimą jokiu būdu nereikėtų šviežios vištienos plauti. Svarbiausia išvengti bet kokios galimos kryžminės taršos, todėl būtinai atsiskirkite indus ir įrankius naudojamus daržovėms, vaisiams ar kitiems produktams, kurie vartojami termiškai neapdoroti, nuo vištienos ar kitos mėsos indų ir įrankių. Laikykitės bendrųjų higienos reikalavimų – po darbo su vištiena ar kita mėsa būtinai nusiplaukite rankas, turėkite atskiras pjaustymo lenteles daržovėms ir vištienai, kitai mėsai“, – patarimais dalinasi ekspertė.
Visus po iškylos likusius maisto likučius, anot pašnekovės, būtina patalpinti į šaldytuvą. Ji pabrėžia, kad kaip ir šviežioje vištienoje, taip ir jau paruoštuose gaminiuose gali daugintis bakterijos, todėl nesuvalgytus likučius rekomenduojama kuo greičiau padėti žemesnėje temperatūroje.
„Jei iškylaujant gamtoje liko maisto, nelaikykite jo ant stalo bei tiesioginiuose saulės spinduliuose. Kuo greičiau sudėkite mėsą į šaldymo krepšį. Be to, nemaišykite produktų, pavyzdžiui, mėsos su jos garnyrais. Skirtingus likučius sudėkite į atskirus indelius. O jei atsitiko taip, kad pamiršote laikytis šių rekomendacijų – tuomet prieš valgydami būtinai įvertinkite produktą vizualiai. Jei produktas buvo laikomas saulės spinduliuose, aukštoje temperatūroje – jis greičiausiai bus sugedęs vos per keletą valandų“, – nurodo S. Sokolovskienė.
Kelionės metu vištieną ji pataria transportuoti naudojant šaldymo krepšį. Jeigu jo neturite, specialistė rekomenduoja vištieną apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir laikyti ją kuo vėsesnėje mašinos vietoje.