Iš tikrųjų, gausų prakaitavimą gali lemti ne vien perkaitimas. Jį skatinti gali kofeino ir alkoholio turintys gėrimai, įvairūs gardumynai.
Moterys neretai stipriai prakaituoja menopauzės metu. Taip pat ne paslaptis ir tas faktas, jog kuo žmogaus svoris didesnis, tuo gausiau jis prakaituoja. Taigi, lieknus žmones ši problema kankina retai.
Prakaitas stipriau išsiskiria, kai žmogus jaudinasi ar nerimauja. O ir prakaito liaukos funkcionuoja skirtingai – vienų stipriau, kitų silpniau. Dažniausiai prakaituoja pažastys, delnai ir padai, nors kai kurių žmonių dažnai prakaituoja veidas, kaklas ir tarp šlaunų esanti zona.
Nors priimta sakyti, kad žmogus „dvokia prakaitu“, tačiau šiaip jau pats prakaitas jokio kvapo neturi. Nemalonus kvapas atsiranda į išprakaitavusią vietą patekus bakterijoms. Šis kvapas priklauso nuo nervų sistemos veiklos, hormonų pusiausvyros ir mitybos.
Kartais perdėtas prakaitavimas ar pasikeitęs prakaito kvapas gali byloti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, infekcijas, skydliaukės funkcijos sutrikimą, onkologines ligas. Staigus prakaitavimas po uždusimo gali įspėti apie artėjantį širdies priepuolį.
Kai labai stipriai jaudinamės arba kenčiame stiprų skausmą, mus gali išpilti „šaltas prakaitas“. Jeigu po šio simptomo juntate galvos svaigimą, skausmą krūtinės zonoje ar pilve, būtina nedelsiant kreiptis į medikus!
O kaip atsikratyti prakaito, jeigu jis nėra ligos simptomas? Štai ką pataria specialistai.
1. Stebėkite, ką valgote! Stenkitės nevalgyti aštraus ir sūraus maisto - jis didina prakaitavimą. Taip pat nepiktnaudžiaukite arbata ir kava, o alkoholiniai gėrimai per karščius išvis griežtai draudžiami!
2. Reguliariai maudykitės vonioje ar po dušu. Jeigu gyvenate kaime, kur nėra vandentiekio, dažniau eikite į pirtį.
3. Įsivyravus karštiems orams, praustis reiktų kelis kartus per dieną. Ypatingai didelį dėmesį šiai procedūrai turėtų teikti antsvorio turintys žmonės. Po vonios ar dušo būtina gerai nusišluostyti kojas, mat mikroorganizmai lengvai dauginasi drėgnoje terpėje.
4. Naudokite specialias higienos priemones. Pavyzdžiui, antibakterinį muilą, jeigu nesate jam alergiškas. Kojų tarpupirščius pabarstykite talku ar specialia pudra, kad susigertų prakaitas. Tai galima daryti ir kitose prakaituojančiose zonose, priešingu atveju gali sudirgti oda.
5. Tradiciniai kvepiantys dezodorantai gali tik sustiprinti prakaito kvapą, todėl geriau naudotis antiperspirantais, naikinančiais bakterijas ir stabdančiais prakaitavimą. Efektyviausi, kurių sudėtyje yra chloro hidrato ar aliuminio sulfato*, minkštinančios ir drėkinančios medžiagos, tokios kaip glicerinas ir ciklonetikonas, bet nėra spirito ir kvapniųjų priedų. Taip pat geriau rinkitės ne purškiamas, o rutulinį mechanizmą turinčias priemones. Jeigu ir tai dirgina odą, pabandykite 5 proc. hidrokortizono tepalą.
* Tvirto medicininių įrodymų pagrindo susieti antiperspirantų vartojimą ir krūties vėžį nėra, tačiau teorija, kad aliuminio druskos yra vienas krūties vėžio atsiradimą skatinančių veiksnių, egzistuoja. Visgi šią teoriją tvirtai pagrindžiančių faktų nėra. Jei bet kokiu atveju nenorite rizikuoti, galite rinktis natūralias nemalonų prakaito kvapą naikinančias priemones – dezodoruojamuosius mineralus.
6. Susidoroti su stipriu prakaitavimu pajėgios padėti ir liaudiškos priemonės – pavyzdžiui, mėtų nuoviras, kuriuo reikia valyti prakaituojančias vietas, ar druskų vonios.
Kai prakaituoja kojos, jas galima plauti ąžuolo žievės nuoviru: valgomąjį šaukštą smulkintos žievės užpilkite vienu litru karšto vandens ir užvirę dar 10-15 minučių pavirinkite ant silpnos ugnies, tada pusvalandį palaukite, kol nusistovės, ir jau galite naudoti.
7. Jeigu jokios tradicinės priemonės nepadeda, ar padeda tik trumpam, pasinaudokite medicinos pasiekimais. Pavyzdžiui, jontoforeze. Šios procedūros metu į probleminę zoną siunčiamas nedidelis elektros impulsas, sutrikdantis prakaito liaukų veiklą. Kartais šios liaukos šalinamos netgi chirurginiu būdu. Vis dėlto prisiminkite, kad organizmo veikloje jos turi savo funkciją ir visiškai pašalinus jas, gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų.