Šuns veislėje užkoduoti ne tik kūno sudėjimo standartai, o ir prigimtis į vienokią ar kitokią elgseną. „Res Canes“ šunų dresavimo mokyklos trenerė Vilma Jazukevičiūtė siūlo renkantis augintinį testuoti visą vadą – jau ankstyvame amžiuje matosi dalis temperamento. Tiesa, pačiam dirbti su šunimi ir jį išsiauklėti reikės nepriklausomai nuo to, kas skelbiama šuns veislės aprašyme.
Veislė parodo šuns prigimtį
„Veislė – tai labiau instinktų rinkinys, tuo veislės ir skiriasi. O šunų charakteris gali skirtis ir vienoje vadoje. Veislės nurodo, kam tas šuo labiau tinka, kam jis buvo veistas: ar darbui su žmogumi, ar darbui be žmogaus“, - sako šunų trenerė.
Anot V. Jazukevičiūtės, lengviau dresuojami tie šunys, kurie žiūri į žmogų klausdami, „ką daryti“, o ne savarankiškai nusprendžia, kaip jiems elgtis. Tokie šunys išveisti žmogui, o medžiokliniai šunys turi labiau išvystytą medžioklės instinktą. Nuo veislės priklauso, kokio stiprumo yra jų instinktai. Jei, pavyzdžiui, vokiečių aviganis yra veistas būti bandoje, tai jam bus sunku būti vienam, jis sekios šeimos narius, bėgios nuo vieno prie kito – tai veislės požymis. Iš medžioklinių šunų, kaip, pavyzdžiui, dabar labai populiari veislė vengrų vižla, tikėtis, kad jos atstovus bus galima palikti vienus neaptvertame kieme ir jie kaip labradorai laikysis prie žmogaus, labai naivu – instinktas skatins tokį šunį bėgti medžioti, ieškoti įdomių jam dalykų. Ir tai jis darys toliau nuo namų.
„Rinktis gyvūną svarbu ne tik pagal išvaizdą, alergenus. Reikia atsižvelgti į tai, kam jie buvo veisti. Net tas pats labradoras, jei jis veistas darbinei linijai ar šou linijai, – bus skirtingo charakterio. Šou linijos – ramesnis, darbinis – aktyvesnis. Vienais protingiausių pripažįstami borderkoliai – greiti, noriai bendraujantys su žmogumi šunys, todėl parodose dažnai laimi pirmąsias vietas. Tačiau jie netinka sargauti, netinka kandimui. Savigynai skirtas šuo turėtų būti labai stabilios psichikos. Renkantis mišrūną negalima jo nuvertinti kaip kvailo ir lyginti, pavyzdžiui, su borderkoliu. Juk mišrūnas, priklausomai nuo savo genų, gali būti daug protingesnis“, - kreipti dėmesį į šuns genetiką skatina V. Jazukevičiūtė.
Paisyti veislių madų - saviapgaulė
Kęstutis Kaikaris, ilgametis šunų dresuotojas, pastebinti, jog per pasaulį vilnija įvairios šunų veislių mados. Tuo metu tam tikros veislės augintinius skubama įsigyti, tačiau dažniausiai tų veislių populiarumas nebūna pagrįstas šuns charakteriu.
„Pavyzdžiui, belgų aviganiai – policija įsigijo ir mada pirkti tokius šunis išplito, nors argumentų, kad šis šuo patikima veislė žmogui auginti – mažoka. Belgų aviganiai labai sunkiai dresuojami laukinukai, vienintelis dalykas, kam jie tikrai tinkami – narkotikų paieškai. Filmas „101 dalmantinas“ taip pat kėlė dalmantinų veislės madą, tačiau šie šunys buvo išveisti bėgti paskui karietą. Patys pagalvokite, kokia iš to nauda žmogui. Šie šunys būna itin kvaili. Žinau, kad šunų augintojai visada gins tą veislę, kurią augina, tačiau dirbu su šunimis nuo 1997 m., galiu įvertinti iš šalies“, - sako K. Kaikaris.
Anot dresuotojo, labradorai – puikiai auginimui šeimoje tinkanti veislė. Be to, jie labai gerai tinka ir kaniterapijai.
„Šie šunys sutverti mylėti viską, tačiau su ta meile daug kas apsigauna – labradorai yra masyvūs, juos būtina dresiruoti, tačiau dresūrai labradorai pasiduoda itin sunkiai. Dėl savo minkšto charakterio jie bijo atlikti didelę dalį užduočių. Taip pat tikėtis, kad toks šuo apgins savo šeimininką esant reikalui, naivu. Tačiau jie puikiai tinka kaniterapijai“, - pasakoja dresuotojas.
Šiuo metu itin populiarią veislę, biglius, K. Kaikaris vadina puikiu pavyzdžiu, kaip šuns išvaizda neatitinka jo charakterio. Nors bigliai nedideli ir labai gražūs, jie – medžiokliniai šunys. Todėl yra užsispyrę, su aukštu agresijos potencialu bei sunkiai dresiruojami. Čiau čiau šunys labai savarankiški, nestabilios psichikos. Laika – taip pat labai nepriklausomų šunų veislė. Šarpėjai – linkę į agresiją, linkę sirgti, nepaklusnūs. Todėl su jais sunku užmegzti kontaktą – auklėjant šunį tai svarbiausias etapas.
Tarp puikiai dresiruojamų veislių – kurtsharas (vokiečių trumpaplaukis pointeris), dratharas. Taksai pasiduoda dresūrai, tačiau jų trumpos kojos daro savo – dažnai neatskirsi, kokią komandą šuo bando padaryti. K. Kaikario teigimu, kuo senesnė veislė, tuo lengviau ji pasiduoda žmogaus auklėjimui. Anot jo, kai kurios šunų veislės dėl savo išvaizdos yra itin nuvertinamos. Pavyzdžiui, agresyviau atrodantis bulmastifas iš tikrųjų yra labai paklusnus, lengvai dresiruojamas, aukšto intelekto šuo.
Šunų treneriai sutaria, kad norint auginti veislinį šunį, būtina nepagailėti pinigų ir įsigyti jį su dokumentais. Veislės dokumentai nurodo ne tik šuns sveikatos būklę, bet ir patvirtina jo kilmę, kuri neleis apsigauti - nei per klaidą įsigyti mišrūną, nei nemaloniai nustebti, kai šuns psichika ims keistis ir neatitiks veislės standarto.