Kiek laiko veikia ir kuo užsiima fondas „Padėk gatvės vaikams“?
Fondas „Padėk gatvės vaikams“ nuo 2016 m. naudoja sportą kaip labai veiksmingą ankstyvosios prevencijos priemonę prieš ankstyvą nelegalių medžiagų vartojimą (alkoholį, narkotikus, rūkymą). Fondo veikla skirta vaikams iš nepasiturinčių šeimų, globos namų, imigrantams. Jiems fondas suteikia finansinę paramą, kuri skirta sumokėti už futbolo užsiėmimus draugiškoje ir saugioje aplinkoje. Taip pat suteikiama parama įsigyti sportinę aprangą, bei apmokama už dalyvavimą stovyklose, futbolo turnyruose ir čempionatuose. Visa tai yra gana brangu – išlaidos per metus Vilniuje labai aktyviai sportuojančiam vaikui gali sudaryti nuo 1000 eurų iki 3000 eurų.
Fondas siūlo tik futbolo treniruotes, ar veiklos gali rasti ir jo nežaidžiantys vaikai?
Fondas labai skatina šeimas kuo daugiau aktyviai leisti laiką kartu, todėl papildomai organizuoja futbolo turnyrus šeimoms, vaikų gatvės futbolo turnyrus paaugliams.
Per metus įvyksta net 8 šeimų futbolo turnyrai keturiose Vilniaus seniūnijose. Vienas iš jų yra kasmetinis Didysis Vilniaus šeimų futbolo turnyras. Jį globoja Prezidento žmona ponia Diana.
Kaip pritraukiate vaikus, kokiais būdais jus gali rasti tėvai, globėjai ir patys vaikai?
Fondo finansiniai ištekliai yra labai riboti. Veiklą finansuoja įmonės ir fiziniai asmenys. Galime padėti tik iki 150 vaikų, nuo 5 iki 16 metų. Panašiai, tiek vaikų ir rūpinamės paskutinius porą metų. Todėl mes specialiai nereklamuojame savo paslaugos ir neieškome vaikų. Bendradarbiaujame su vaikų futbolo klubu, kuris užtikrina vaikams saugią aplinką, specialiai paruošia trenerius, kad nekeltų vaikams streso, nekritikuotų jų. Klubas informuoja tėvus, globėjus, kuriems gali būti reikalinga fondo pagalba, kad vaikas lankytų futbolo užsiėmimus ir nesusidurtų su diskriminacija dėl savo socialinės padėties.
Per pastaruosius 8 metus mūsų labdaros fondas nuolat teikė paramą, kuria pasinaudojo daugiau nei 500 vaikų iš nepasiturinčios aplinkos.
Galbūt egzistuoja atrankos kriterijai, ar prie jūsų veiklos gali prisijungti visi norintys jaunuoliai?
Norintiems sportuoti atrankos kriterijų nėra. Tereikia ateiti ir užsirašyti į treniruotes savo mikrorajone.
Kodėl sportas bei bendruomeniška veikla – svarbu nuo ankstyvo amžiaus?
Sportas bendruomenėje skatina sveiką gyvenseną ir bendruomeniškumą. Kiekviena fondo rėmėjų auka tiesiogiai finansuoja futbolo treniruotes, sportinę aprangą, vasaros stovyklas bei dalyvavimą turnyruose ir netgi šeimos sporto renginiuose, užtikrinant, kad socialiai pažeidžiami vaikai turėtų reikalingas sąlygas saugiai augti.
Islandijos mokslininkų teigimu, sportas socialiai pažeidžiamiems vaikams kartais gali būti ta vienintelė saugi aplinka, kur jie gerai jaučiasi. Taip būna, kai vaikas nesijaučia saugiai šeimoje, susiduria su spaudimu ar patyčiomis mokykloje.
Vykdote ir priklausomybių prevenciją, kaip, konkrečiai, tai vyksta?
Reguliarūs sporto užsiėmimai, vedami patyrusių ir tinkamai apmokytų trenerių, vyksta saugioje ir draugiškoje aplinkoje, varžybos su komandos draugais ir panašiai. Sudarome sąlygas, kad vaikas komandoje jaustųsi saugus ir neišsiskirtų dėl socialinės savo padėties. Vaikas įgija ar pagerina socialinius, komandinius įgūdžius, susiranda pozityvių draugų.
Visame pasaulyje suaugusiųjų priklausomybių gydymas dažnai susiejamas su nuolatine fizine veikla bei rutina. Ar tokia sistema veikia ir vaikams?
Fondas nevykdo priklausomybių gydymo ir vaikų, kurie jau būna pradėję vartoti kenksmingas medžiagas, perauklėjimo. Mūsų giliu įsitikinimu ir remiantis mokslu, didžiausia nauda vaikui bei visuomenei atnešama tada, jeigu vaikas nepradeda per anksti vartoti psichiką veikiančių medžiagų. JAV statistika skelbia, kad 90 proc. priklausomybių susiformuoja iki pilnametystės. Vadinasi, vaikui reikalinga saugi aplinka ir organizuotas užimtumas, vedamas suaugusiųjų. Taip vaikas maksimaliai apsaugomas nuo žalingos gatvės ir tėvų neprižiūrimų bendraamžių įtakos.
Dirbate su jauno amžiaus vaikais bei paaugliais, su kokiais iššūkiais susiduriate jiems augant?
Iššūkiai kyla dėl to, kad daug vaikų dėl nejudrumo jau vaikystėje turi sveikatos problemų, netaisyklingą laikyseną, viršsvorio. Tada vaikui sunkiau sekasi ir jis turi mažiau intencijų sportuoti.
Didelis iššūkis būna, jeigu tėvai patys nesportuoja, nesidomi vaiko sportu ir tada nesulaukdami palaikymo vaikai praranda motyvaciją sportuoti. Labai gaila, kai paaugliai meta sportą. Daugiausiai būtent paaugliai nustoja sportuoti, ypač 14–15 metų. Bet mes tikime, kad susiformavęs įprotis sportuoti juos lydės visą gyvenimą ir jie savo energiją nukreips į kitas naudingas veiklas, užsiėmimus.
Kaip manote, ką dar būtų galima padaryti Lietuvoje, kad sumažėtų mėgstamos veiklos nerandančių ar po pamokų užsiėmimų neturinčių vaikų?
Jeigu tikrai norima, kad vaikai nerūkytų, nevartotų alkoholio ir narkotikų, valstybė su savivaldybėmis turėtų statyti daug ir įvairios sporto infrastruktūros, skirtos bendruomenėms. Reikėtų skirti pakankamą finansavimą užimtumui po pamokų. Reiktų bent jau 80 eurų per mėnesį vaikui NVŠ krepšelio, kuris būtų kasmet indeksuojamas, kaip vaiko pinigai ar kitos socialinės išmokos. Skiriant NVŠ krepšelį nustatyti kokybinius reikalavimus. Ir tai yra ne išlaidos, o geriausia investicija į pilietinę visuomenę, sveiką ir empatišką.
Trenerių, ypač į vaiko gerovę orientuotų, labai trūksta visoje Lietuvoje. Reiktų panaikinti perteklinius apribojimus treneriams, kad būtinas aukštasis pedagoginis sporto trenerio išsilavinimas. Sėkmingiausias pasaulyje sporto modelis, kuris veikia Skandinavijos šalyse, remiasi tėvų savanoryste. Dažniausia tėvai ten patys treniruoja vaikus, praėję tik neilgus apmokymus.
Galbūt galėtumėte pasidalinti istorijomis, kai būtent sportas kardinaliai pakeitė vaiko požiūrį bei elgesį?
Fondo veikloje yra daug sėkmės istorijų. Viena iš jų – Dainiaus, kurio tėvai yra išsiskyrę. Motina – nedirbanti. Jo vyresnis brolis yra sėdėjęs kalėjime. Dainių pakvietėme lankyti futbolo treniruotes, kai jis buvo 8 m. ir jis jau septintus metus nepraleidžia treniruočių netgi sirgdamas, treneriai jam – didžiausias autoritetas, o jo visi draugai – iš futbolo užsiėmimų, draugiški ir turintys panašių pomėgių. Draugiškų futbolo treniruočių dėka pavyko Dainių apsaugoti nuo vyresniojo brolio kelio pakartojimo ir dabar jis jau paauglys su gerais draugais bei sveikais įpročiais.
Kita istorija. Treneris stadione vesdamas treniruotes stebėjo antrokėlį iš sudėtingos socialinės aplinkos, kuris ištisas dienas spardė kamuolį, o jo draugai netoliese rūkydavo, degindavo kažką, net stadiono dangą niokodavo. Treneris įkalbėjo Liną nemokamai vaikščioti į treniruotes, nupirkome jam aprangą. Dabar šio vaiko visi draugai yra kartu lankantys futbolą berniukai, o vaikas treniruojasi kiekvieną dieną, savanoriauja renginių metu. Senieji jo draugai jau seniai nuklydę į kitokį gyvenimą ir jokio ryšio su jais jis nebeturi.
Gerų norų padėti vaikams dažnai neužtenka, kas remia fondą finansiškai, suteikia patalpas, aprangas, treniruotėms būtiną įrangą?
Finansiškai fondą remia įvairios įmonės ir fiziniai asmenys. Tokie kaip UAB „Nordcurren“t, UAB „MK Technika“, UAB „Hanner“, UAB „EIKA“, UAB „GF Bankas“, UAB „Agrorodeo“, verslininkas ir politikas Remigijus Lapinskas ir kiti.
Taip pat organizuojami paramos renginiai, vaikų užsiėmimams paremti. Žinomiausias yra tradicinis turnyras Ambasadorių taurė.
Visos išlaidos aprangoms, būtinas inventorius yra perkamas iš rėmėjų lėšų. Pavyzdžiui, šiemet Didžiosios Britanijos ir Vokietijos ambasados nupirko vaikų treniruotėms labai reikalingus vartus, mokyklai, kurioje treniruojama daug fondo globojamų vaikų.
2016 m. fondo „Padėk gatvės vaikams“ vadovas Gediminas Tvarijonas buvo apdovanotas Lietuvos sveikatos apsaugos ministro už darbą su socialiai pažeidžiamais vaikais ir jų ankstyvą priklausomybių prevenciją. O 2024 m. Prezidentas G. Nausėda jam įteikė medalį „Už nuopelnus Lietuvai“.
Didžios idėjos prasideda nuo mažų žingsnių – jei jūsų organizacija dirba su jaunimu ar bendruomenėmis, teikite paraišką „Nordcurrent“ paramai jau dabar – https://nordcurrent.com/parama/.
