Miego „biohackeris“, šimtus tyrimų su miegu atlikęs Vitalijus Majorovas sako, kad finansų trūkumas sukelia labai daug streso, kas stipriai įtakoja miego kokybę. Žmonės dėl varginančių minčių negali užmigti, blaškosi naktį ar atsikelia per anksti, neišsimiega. Kitą rytą juos pasiveja dar didesnis stresas ir nerimas.
„Bet ne tik tie, kuri turi mažai pinigų miega blogai, bet ir atvirkščiai – tiek, kurie jų turi daug – jie miega dažniau dar blogiau. O blogas miegas labai veikia ne tik mūsų psichinę būseną, bet ir fizinę“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
V. Majorovas sako, kad kas trečias iš mūsų turi bėdų su stresu, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės blogai miega. Kitos dvi priežastys yra triukšmas ir partneris. Bet stresas yra numeris vienas. O vienas iš rimčiausių streso sukėlėjų yra finansinės problemos.
„Mano akiratyje yra žmonės, kuriems yra virš 30 metų, kurie turi bazinį pagrindą, galbūt ir karjeros pokyčius, bet daugiau mažiau turi stabilumą. Jaunimas to neturi, bet jauni žmonės ir geriau miega. Jų metabolizmas yra kitoks, jiems gali užtekti ir 5 valandų miego, nežalojant organizmo, nes vyksta greitesni atsistatymo procesai. Bet kai žmogui yra 50 metų ir jis nuolat nervuojasi dėl pinigų, nemiega, tai yra jau visai kitas lygis ir problemos daug rimtesnės“, – akcetuoja jis.
V. Majorovas sako, kad yra daug žmonių, kurie puikiai gyvena neturėdami daug pinigų, nėra jokie milijonieriai.
„Aš pats pažįstu daugiau žmonių, kurie turi gerą finansinę padėtį, yra sėkmingi verslininkai, daug pasiekę, bet jie labai prastai miega, nes yra nuolatiniame strese būtent dėl pinigų, atsakomybės, iš to kylančio nerimo. Jie atsigula miegoti ir pas juos bėgioja mintys apie projektus, padarytus ar nepadarytus, neužbaigtus darbus, problemas, rytdienos darbus, užsakovus, partnerius ir daug kitų dalykų. Jie negali atsipalaiduoti, nes turi daug pinigų, ir juos turi suvaldyti. Štai čia yra paradoksas, nes kai neturi pinigų, tai nori jų daug, bet kai turi daug, tai atsiveria visai kitos problemos, neretai daug rimtesnės nei tų, kurie turi mažiau.
llgiausiai gyvena ne turtingiausi ir ne mažai turintys, o tie, kurie finansine prasme yra per vidurį ir kurie randa balansą. Patys pinigai iš savęs nei sveikatos, nei laimės neatneša“, – mano pašnekovas.
Po 5 blogai miegotų naktų pasikeičia organizmo rodikliai
Pasak V. Majorovo, norint išsimiegoti, reikia miegoti mažiausiai 7 valandas, bet svarbi ne tik trukmė, bet ir kokybė, taip pat ką veiki prieš miegą, kokiomis veiklomis užsiimi, kokia yra miego struktūra, kiek per naktį giliai miegi.
„Yra tyrimai, kurie rodo, kad užtenka 5 naktų iš eilės mažesniame miego rėžime nei įprastai pabūti, kad sveikas žmogus įgautų pakitimų. Pavyzdžiui, 5 naktis iš eilės sumažinus savo miego trukmę iki 5-6 valandų gliukozės lygis pakyla iki priešdiabetinio lygio. Kada tas burbulas sprogs ir atsiras liga, niekas negali pasakyti. Kaip ir tai, jeigu valgysi cukrų kiekvieną dieną, niekas nepasakys, kada bus nustatytas diabetas. Bet faktas, kad gliukozės šuoliai, netinkama mityba, kuri yra kasdien praktikuojama, vieną dieną pavirs į blogą darinį. Kada tai įvyks priklauso nuo daug dalykų: tiek fizinės formos, tiek genų, tiek bendros sveikatos. Nėra vieningo atsakymo, nes visi esame skirtingi, bet kaip minėjau, duomenys rodo, kad vos kelių naktų užtenka, kad pasikeistų vidiniai kūno rodikliai“, – pastebi miego ekspertas.
V. Majorovas taip pat sako, kad kuo vyresnis žmogus, tuo jis mažiau miega: „Yra toks dalykas kaip melatoninas, vienas iš hormonų, kuris dalyvauja miego trukmės, kokybės žaidime, kurio senstant natūraliai mažėja. Tad vyresniame amžiuje miego reikia mažiau, bet čia labai svarbi miego kokybė. Miego trūkumą vyresni žmonės taip pat turėtų kompensuoti, pavyzdžiui, nueinant pietų miego.
Dar pasak miego eksperto, kiekvienam norinčiam ilgiau gyventi, labai svarbu ne tik kokybiškas miegas, bet ir yra saulė, nes kai žmogus gyvena ten, kur daugiau natūralios šviesos, yra daugybė įrodymų, kad žmonės gyvena ilgiau: „Yra 5 mėlynosios zonos, kur daugiausiai gyvena šimtamečių pasaulyje, visos jos yra ties pusiauju. Tai yra bendrasis juos jungiantis elementas, tos vietovės gauna daug saulės šviesos. Pridėkime dar tai, kad turi mažiau streso, aišku, jo turi, bet jį kompensuoja tuo pačiu miegu vidury dienos, mažiau nervuojasi dėl pinigų, tuomet dar yra sveika, subalansuota mityba, kurios racione yra daug žuvies, daržovių, tai gauname mišinį to, kodėl žmonės ilgiau ir laimingiau gyvena“.
Jeigu išsiderinote, nedelskite ir pasidarykite rutiną
V. Majorovas pataria tiems, kas nori gerai miegoti, ilgiau sveikiau gyventi, jaučia, kad nepailsi ir ryte atsikelia pavargę ir neišsimiegoję turėti savo rutiną, tam tikrus periodinius veiksmus. Jis vadovaujasi taisykle, pavadinimu 10-3-2-1.
„10 valandų iki miego stengiuosi nevartoti kofeino, alkoholio, nes tai yra dideli miego priešai, ką rodo begalė tyrimų. Aišku, gali abiejų išgerti prieš miegą ir užmigti ir žmogui atrodys, kad viskas gerai, bet jeigu jo smegenis prijungtų prie kompiuterio ir nuskaitytų duomenis, pamatytų, kad jie totaliai sudarko miego kokybę.
3 valandas iki miego užsiimu fizine veikla, tai gali būti tiesiog pasivaikščiojimas. Fizinis nuovargis yra labai svarbus momentas, nes kuo sudėtingesnė diena, tuo lengviau užmigsite.
Likus 2 valandoms iki miego pasirūpinu vėsa kambaryje. Miegamajame temperatūra turi būti yra 18-19 laipsnių šilumos, tam kad ją pasiekti turime atidaryti langus ar įsijungti kondicionierių. Taip pat vengti taip vadinamos mėlynos šviesos, tai yra telefonas, LED ir panašiai. Jei galima jos išvengti, tuomet labai gerai, bet jeigu negalime išvengti, tuomet padeda pabuvimas prietemoje.
Valanda iki miego yra streso mažinimo veikla, tų veiklų jų gali būti labai labai daug. Kažkam tai gali būti pagulėjimas vonioje, kažkam knyga, tiesiog ta rami veikla, kuri patinka. Man labai patinka nemokami dalykai, vienas iš jų yra kvėpavimas. beje, kaip ir miegas. Mes dažnai pamirštame pačius pagrindus. Kvėpavimo pratimų yra begalės, kaip ir programėlių. Net 5-7 minutės yra labai taiklus būdas sumažinti širdies ritmą, stresą“, – dalinasi patirtimi V. Majorovas.
Jis sako, kad tai yra rutina, kurios jis kiekvieną dieną nesilaiko ir išskiria du atvejus: tuomet, jei dieną prieš blogai miegojo, kas yra normalu tokias blogas naktis turėti 1-2 per mėnesį. Svarbu, kad nebūtų blogos naktys iš eilės. Kitas atvejis, kai naudoja šią taktiką, yra kuomet žino, jog kitą dieną turės svarbią dieną, kad reikalingas proto aštrumas, greita reakcija, kai turi būti maksimaliam lygyje. Tai būna 3-4 per savaitę.
„Savos rutinos rutinos turėjimas pakeičia elgsenos pokyčius, lemia miego kokybę. Kadangi stresas yra numeris vienas miego kokybei, tai reikia pagalvoti, ką su tuo daryti. Žinoma, visada galima pakeisti darbą, požiūrį į tuos pačius pinigus“, – pastebi V. Majorovas.
Finansinę gerovę lemia ne turimų pinigų kiekis, o gebėjimas planuoti
Edvinas Jurevičius, „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas, paklaustas, kas iš esmės yra finansinė sveikata, atsako, kad tai yra žmogaus gebėjimas valdyti savo finansus taip, jog šie būtų subalansuoti ir apimtų tiek išlaidų, tiek pajamų planavimą, trumpalaikius ir ilgalaikius taupymo bei investavimo tikslus.
„Finansinę gerovę lemia ne turimų pinigų kiekis, o gebėjimas juos išskirstyti, planuoti ir, visų svarbiausia, laikytis nusimatyto plano, nepasiduoti impulsyvioms išlaidoms“, – paaiškina E. Jurevičius.
Pašnekovas sako, kad finansinė sveikata yra mūsų psichologinės sveikatos sudedamoji dalis. Gera finansinė sveikata reiškia stabilumą, tai yra žinojimas, kad valdau savo pinigus ir suprantu kaip juos naudoti, padeda kurti pasitikėjimą savo jėgomis ir padidina užtikrintumo jausmą galvojant apie ateitį ar nenumatytas gyvenimo aplinkybes.
Finansinis stabilumas turi tiesioginį ryšį žmogaus ilgaamžiškumui
„Įvairūs tyrimai rodo, jog finansinis stabilumas turi tiesioginį ir teigiamą ryšį žmogaus ilgaamžiškumui, kadangi susikurta finansų valdymo disciplina dažnu atveju yra gyvenimo būdo dalis, todėl savo finansais besirūpinantys žmonės dažniau labiau rūpinasi ir savo fizine bei psichologine sveikata“, – į klausimą, kiek tai koreliuoja su ilgaamžiškumu atsako E. Jurevičius.
Paklausus nuo ko reiktų pradėti, norint turėti gerą finansinę sveikatą, banko atstovas sako, kad visų pirma, reikia susidaryti savo biudžetą. Tai leis stebėti pajamas ir išlaidas, lengviau identifikuoti, kur ir kaip išleidžiate turimas lėšas. Biudžeto laikymasis gali padėti išvengti ne pirmo būtinumo, impulsyvių pirkinių.
„Jeigu turite finansinių įsipareigojimų, šiuos reikėtų peržiūrėti ir įvertinti, galbūt galima susimažinti mokamas įmokas refinansavus ar sujungus paimtas paskolas į vieną. Didesnius pirkinius vertėtų planuoti kiek galima anksčiau ir jiems taupyti atsidedant dalį gaunamų pajamų“, – pataria E. Jurevičius.
Klaidos gali brangiai kainuoti, bet jų galima išvengti
„Kalbant apie klaidas investavime, reikėtų prisiminti, jog čia nerasite žąsies, kuri deda auksinius kiaušinius. Kitaip tariant, jeigu gavote pasiūlymą investuoti su numatoma didele investicijų grąža per trumpą laikotarpį – greičiausiai šis pasiūlymas susijęs su didele pinigų praradimo rizika arba siekiama jus apgauti. Investavimas tai – maratonas, kuriame svarbu reguliarumas, tad reikėtų kiekvieną mėnesį skirti investicijoms nors ir po nedidelę sumą pinigų. Taip pat svarbu suprasti, kad investicijų grąža susigeneruoja ilguoju laikotarpiu“, – atkreipia dėmesį banko atstovas, paklaustas kaip nesusigadinti finansinės sveikatos sparčiai populiarėjant įvairiems investavimo būdams.
E. Jurevičius pamini dar dvi dažnas klaidas – pirmoji, kad visos santaupos yra sudedamos į vienos rūšies taupymo ar investavimo produktą: „Siekiant valdyti rizikas, turimus pinigus reikėtų padalinti pagal tai, kokiems tikslams jie skirti. Trumpalaikiams tikslams pasiekti verta pagalvoti apie kaupiamuosius ar terminuotus indėlius, ilgalaikiams tikslams įgyvendinti, kaip kad papildų pajamų pensijai užsitikrinimas – investiciniai ir pensijų fondai.
Ir antroji, jog žmones dažnai pamiršta įsivertinti, kokiomis sąlygomis lėšas galėtų panaudoti, jeigu jų prireiktų staiga – ar yra ir kokie yra taikomi sukauptų lėšų išėmimo, valdymo mokesčiai, kokiomis sąlygomis nereikėtų šių mokesčių mokėti, kaip greitai pinigai pervedami ir panašiai. Šios klaidos tikrai galima išvengti, tiesiog reiktų labiau pasidomėti“.