Apie šį vitaminą sklando daugybė mitų: profesorė atsakė, ar jis tikrai stiprina imunitetą ir apsaugo nuo vėžio

Nors apie vitamino D naudą kalbama daug, visgi, apie šį vitaminą ir jo poveikį mūsų organizmui sklando ne tik faktai, bet ir spekuliacijos bei mitai. Vieni iš jų, kad vitaminas D yra vaistas nuo vėžio ar kad jis stiprina imunitetą. Kad viešojoje erdvėje pateikiama informacija ne visada būna moksliškai pagrįsta, pastebi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė.

Mūsų mityba nepalanki gauti reikiamą kiekį vitamino

Nors vitamino D gauname iš maisto, papildų ar veikiant saulei, devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų vis dar trūksta šio vitamino. Su maistu įmanoma gauti vos 20 proc., likusius 80 proc. organizmas turi pasigaminti pats, veikiant odą saulės šviesai arba gauti su papildais. Vaistinėse parduodami vitamino D maisto papildai, kuriuos gydytojai rekomenduoja vartoti esant vitamino D trūkumui.

Vitamino D galime gauti vartodami tam tikrus maisto produktus: žuvų taukus, riebią žuvį (šamą, skumbrę, lašišą, sardines), silkę, ikrus, krevetes, austres, sviestą, kiaušinio trynius. Lietuvių mityboje šie produktai nėra taip dažnai vartojami, kad gebėtų užtikrinti tinkamą vitamino D kiekį.

„Be receptų parduodamuose papilduose esantis vitaminas D nėra toksiškas ir nereikėtų bijoti jo perdozavimo, nes bet kuriuo atveju vitamino D perteklius bus deponuotas ir pagal poreikius panaudotas aktyvaus vitamino D biosintezei mūsų ląstelėse. Vertėtų žinoti, kad vyresniame amžiuje sumažėja vitamino D sintezė“, – sako prof. A. Žvirblienė.

Pusvalandis saulės atokaitoje prigamina nemažą kiekį šio vitamino

Kadangi lauke praleidžiame gerokai mažiau laiko, nei šiltų kraštų gyventojai, daugumai mūsų nuolat trūksta vitamino D, ypač šiuo metu - žiemą ir pavasarį. „Šio vitamino stygių lemia ne tik tai, kad mūsų geografinėje platumoje nepakanka saulės, kurią neretai uždengia debesys, bet ir dėl to, kad vitaminą D, ypač miestuose, sulaiko oro tarša ir mūsų naudojami kremai su UV filtrais, neleidžiantys gamintis šiam vitaminui“, – pastebi prof. A. Žvirblienė.

VU GMC mokslininkė sako, kad jeigu bent pusvalandį vidurdienį pabūsime saulės atokaitoje be jokių apsauginių kremų ir drabužių, gali susidaryti nemažas vitamino D kiekis: „Aišku, gerai įdegusio žmogaus odoje susidaręs pigmentas melaninas veikia kaip UV filtras ir todėl vitaminas D gaminamas nebe taip intensyviai, bet vis dėlto per vasarą vitamino D galime sukaupti nemažai“.
Jeigu vitamino susidaro per daug, pasak profesorės, jis sujungiamas su tam tikrais baltymais ir saugomas neaktyvia forma: „Pagal mūsų organizmo poreikį iš sukaupto vitamino D bus pagaminamas aktyvus vitaminas D. Mūsų inkstų, epitelio, imuninės sistemos ląstelės turi fermentą, kuris neaktyvų vitaminą D paverčia kalcitrioliu – aktyvia vitamino D forma“.

Vitaminas veikia daugelį organizmo sistemų

Vitaminas D veikia uždegiminius procesus, imuninę sistemą. Jis susijęs ir su hormonų veikla, pavyzdžiui, tais hormonais, kurie dalyvauja reguliuojant nutukimą, metabolizmą. „Toks daugialypis vitamino D poveikis stebimas todėl, kad dauguma mūsų organizmo ląstelių, taip pat ir imuninės sistemos, turi vitamino D receptorių. Per jį gali būti įjungiama daugiau nei 2000 skirtingų genų raiška“, – sako mokslininkė.

„Įgytojo imuniteto ląstelės yra B limfocitai, kurie gamina antikūnus, ir T limfocitai, kurie atsakingi už įvairių imuninės sistemos ląstelių aktyvaciją. Turime daug skirtingų T limfocitų subpopuliacijų su skirtingomis funkcijomis. Todėl teiginys, kad vitaminas D stiprina mūsų imuninę sistemą, yra iš principo neaiškus ir neteisingas todėl, kad visada kyla klausimas, kokį imuninės sistemos komponentą jis stiprina. Mūsų imuninės sistemos ląstelių funkcijos skiriasi, tad vitamino D poveikis joms gali būti taip pat skirtingas“, – pastebi A. Žvirblienė.

Imunologės teigimu, vitamino D poveikis imuninei sistemai dvejopas: vienus imuninės sistemos komponentus jis gali slopinti, kitus aktyvinti: „Moksliniai tyrimai rodo, kad vitaminas D iš esmės slopina mūsų imuninės sistemos uždegiminį veikimą, skatina imuninę toleranciją, o tai itin svarbu autoimuninių ligų atveju“.

VU GMC profesorė sako, kad mokslo tyrimais statistiškai patikimai įrodyta, kad esant vitamino D trūkumui dažniau pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos, taip pat pastebėtos sąsajos su rizika sirgti gripu. Nustatyta, kad sepsio atvejai dažniau pasitaiko žiemą ir pavasarį, ir tai siejama su vitamino D organizme svyravimais. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad vitaminas D skatina fagocitozę ir priešmikrobinių baltymų biosintezę, kurie svarbūs kovai su bakterijomis.

Vitaminas D stabdo vėžinių ląstelių augimą

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje pateikiama tiek faktų, tiek spekuliacijų, kad vitaminas D apsaugo nuo vėžio: „In vitro eksperimentai iš tiesų rodo, kad vitaminas D stabdo vėžinių ląstelių augimą ir mažina jų gebėjimą metastazuoti. Lyginant vėžiu sergančių ligonių grupes, taip pat pastebima, kad kai kurių vėžinių ligų atveju normalus vitamino D lygis gali būti susijęs su mažesne šių ligų progresavimo rizika tam tikrose amžiaus grupėse“.

Bet problema, pasak profesorės, yra ta, kad vėžinės ląstelės paprastai taip smarkiai skiriasi nuo normalių ląstelių, kad minėti molekuliniai procesai jose irgi gali būti visiškai išreguliuoti: „Ląstelė gali nebeturėti fermento, kuris pagamina aktyvų vitaminą D, gali būti sutrikusi vitamino D receptoriaus raiška ir įvairūs kiti procesai. Dėl šios priežasties negalime sakyti, kad šis vitaminas yra vaistas nuo vėžio“.

Labai svarbus uždegimo slopinamasis vitamino D poveikis

A. Žvirblienė sako, kad vitaminas D daro poveikį psichikos sveikatai, taip pat yra ypač reikšmingas autoimuninių ligų atveju. Yra nemažai mokslinių duomenų apie vitamino D sąsajas su išsėtine skleroze, diabetu, žarnyno uždegiminėmis ligomis. Gerai žinomas vitamino D poveikis yra odos autoimuninei ligai psoriazei – sergantieji ja nušvitus saulei pasijunta geriau. Šiai ligai gydyti plačiai naudojama UV terapija, vitamino D analogai.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad vitaminas D kiekvieną žmogų gali veikti skirtingai: „Netgi gaunant pakankamą vitamino D kiekį gali būti, kad kai kuriems šis vitaminas nepadės, nes žmogus gali turėti kitokį vitamino D receptorių, negebantį įjungti reikalingų genų raiškos“.

Visgi, profesorė pabrėžė šio vitamino svarbą mūsų sveikatai ir kad turime pasirūpinti, kad jo nepritrūktume. Kaip papildyti jo atsargas, galima visuomet pasitarti su savo šeimos gydytoju. Savarankiškai vartojantys vitamino D papildus turėtų atkreipti dėmesį į rekomenduojamą dienos normą pagal savo organizmo individualias savybes, amžių.