Kadangi šis elementas atsakingas už šimtus reakcijų organizme, jo trūkumas gali sukelti nemažai rimtų susirgimų. Specialistai sako, kad yra vaistų, kurie pašalina magnį iš kūno, tad jo vartoti reikia papildomai.
Šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė sako, kad magnis yra ląstelėje veikianti medžiaga, kuri dalyvauja daugiau nei 300 medžiagų apykaitos reakcijų mūsų organizme. Esant normaliam jo kiekiui labai daug svarbių organizmo procesų veikia sklandžiai, o to išraiška yra normalus kraujospūdis, raumenų susitraukimas ir jutimo perdavimas nervais, normalus širdies ritmas, kaulų struktūra ir pilnavertė imuninė sistema. Taigi, magnis, būdamas itin reikšmingu ląstelės elektrolitu, savo nepakankamu kiekiu organizmo atsargose šias veiklas gali labai sunkiai sutrikdyti.
„Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė pastebi, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientai vartoja magnį – kojų mėšlungis, turbūt pati populiariausia magnio trūkumo išraiška. „Taip pat magnio trūkumą galima įžvelgti ir pacientams, besiskundžiantiems kitų raumenų spazmais, galūnių dilgčiojimu ir tirpimu, bendru silpnumu, padidėjusiu dirglumu, nervingumu, susilpnėjusia koncentracija, negebėjimu susikaupti. Reikėtų nepamiršti, kad magnio trūkumas gali lemti ir nuolat padidėjusį kraujo spaudimą (trūkstant magnio įsitempia ne tik raumenys, bet ir kraujagyslės, kurios sukietėja ir nebegali atsipalaiduoti, taip nuolatos palaikydamos aukštą kraujo spaudimą).
Labai džiugina pacientai, kurie rūpinasi savo sveikata ir į vaistinę ateina jau atlikę kraujo tyrimą, bei su gydytoju aptarę, kokių mineralų ar vitaminų jiems trūksta. Tai apsaugo nuo nereikalingo papildų vartojimo ir galimo tiek vitaminų, tiek ir mineralų perdozavimo“, – sakė vaistininkė.
Paprastas kraujo tyrimas magnio kiekio neparodo
Žinoma, geriausia, magnio papildus pradėti vartoti išsityrus mediciniškai ir sužinojus, kokių elementų stokoja konkretus žmogus. Tačiau esama ir simptomų, įspėjančių apie magnio trūkumą. Šeimos gydytoja pabrėžė, kad normalus serumo magnio kiekis nebūtinai reiškia pakankamą viso organizmo magnio kiekį, nes serume randama tik mažiau nei 0,3 % viso organizmo magnio. Be to, žinant, kad ir kiti elektrolitai, kaip kalis, kalcis, fosforas ir magnis veikia išvien, visiškai atskirti, kurios medžiagos trūksta vien tik pagal simptomus, yra gana sudėtinga ir tenka labai gerai pasverti situaciją.
„Magnio trūkumas pasireiškia labai daug simptomų. Vieni dažniausių yra nervų ir raumenų sistemos pokyčiai, kurie aiškiai bei greitai pastebimi. Greitai pastebimi ir širdies ritmo sutrikimai, nes jaučiami permušimai. Sudėtingiau nustatyti magnio trūkumą, kai sudirginama centrinė nervų sistema. Atsiradusi sujaudinimo būsena, vėliau depresija, staigūs elgesio pokyčiai, encefalopatija ir net ilgainiui traukuliai yra ir kitų ligų išraiška. Todėl kliautis vien magnio trūkumu yra gana rizikinga.
Be to, magnio trūkumas susijęs su virškinamojo trakto simptomais. Tyrimai rodo, kad apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas gali būti vieninteliai magnio trūkumo požymiai. Ženklų magnio rezervų išsekimą turintys pacientai dėl įvairių ligų pakliūva į intensyvios terapijos skyrius. Tai jau grėsmingos sveikatai būklės, kurios susijusios su padidėjusiu mirtingumu“, – aiškino V. Uzelienė.
Manantiems, kad tiriant kraują pastebimas ir šio elemento trūkumas, gydytoja priminė, kad magnio kiekis kraujyje profilaktiškai paprastai nėra tiriamas, nes neturi klinikinės vertės. Tai daroma tik įtariant jo trūkumą kartu su kitais elektrolitais. Dažniausiai tiriama esant širdies ritmo sutrikimui, kalcio, kalio apykaitos sutrikimui, viduriavimui ar lėtiniam alkoholizmui. Ambulatoriškai besitiriantiems magnio kiekis sumažėjęs būna labai retai.
Kenksmingas ir nepakankamumas, ir perteklius
Gali atrodyti, kad vieno elemento trūkumas organizme nesukels didelės žalos, tačiau specialistės įspėja, kad tai – toli gražu nėra tiesa. Poveikis kūnui priklauso nuo to, kaip stipriai stokojama šio elemento ir dėl kokių priežasčių taip nutiko.
Šeimos gydytoja ramina, kad paprastai nedidelis magnio trūkumas sukelia trumpalaikius simptomus, kuriuos atpažinus, jie gana greitai koreguojami magnio preparatais. Svarbiau yra būklės, kurių metu magnio trūkumas ilgalaikis ir turi tam tikras aiškias priežastis, kurios tą trūkumą palaiko: „Įgimtos būklės pasitaiko retai, vyrauja įgytos: virškinimo sistemos ligos, dėl ko sutrinka magnio pasisavinimas ir inkstų ligos, kai magnio per daug išskiriama, taip pat lėtinis alkoholizmas, paraskydinių liaukų ligos, diabetas ir daug kitų.
Nustatyta apie 50 medikamentų, kurie magnį tiesiog „išveda“ iš organizmo net pakankamai jo gaunant. Vieni populiariausių vaistų – šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai, kai kurie antibiotikai. Prastos savijautos priežastimi dėl sumažėjusio magnio pasisavinimo yra plačiai naudojami skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai. O neretai jie vartojami metų metus“.
Magnio trūkumas sukelia ir tam tikras ligas. Gydytojos teigimu, tai be jokios abejonės turi įtakos osteoporozės išsivystymui, nes veikia kartu su vitaminu D, sunkiau kontroliuojamas diabetas, krešėjimo sistema tampa nepilnaverte. Nustatyta, kad kuo mažesnis magnio kiekis, tuo sparčiau vystosi aterosklerozė, o tai lemia didesnę insultų, infarktų riziką, vystosi širdies kraujagyslių uždegiminės ligos. Be to, nėštumo metu magnio trūkumas, kaip viena iš eklampsijos ar preeklampsijos priežasčių, yra labai pavojinga komplikacija būsimai mamai ir kūdikiui. Bronchinė astma, metabolinis sindromas, įvairios nervų sistemos ligos taip pat susijusios su magnio trūkumu. Šios ligos gana sėkmingai gydomos magnio preparatais.
Kad ir kaip šiurpiai skamba magnio trūkumas, ne mažiau pavojingas ir perteklius. Magnio perdozavimas, pasak G. Stankevičienės, gali baigtis net mirtimi: „Viena dažniausių šalutinių reakcijų vartojant magnį būna viduriavimas. Ji dažniausiai pasitaiko vieną kartą pavartojus per didelį magnio kiekį.
Labai retais atvejais magnio galima perdozuoti. Tokia organizmo būklė vadinama hipermagnezemija. Magnio koncentracijai pasiekus 2,1–2,9mmol/l gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimais, krinta kraujospūdis, gali atsirasti pykinimas ar vėmimas, mieguistumas. Pavartojus ypatingai didelį magnio papildų kiekį ir magnio koncentracijai kraujo serume pasiekus didesnę nei 5,0 mmol/l, apsinuodijimas gali sukelti komą ir gali sustoti širdis“.
Brangesnis – nebūtinai geresnis
Kadangi magnis toks svarbus, gali norėtis jo papildus vartoti kasdien. Kaip ir visų maisto papildų, taip ir magnio, rekomenduojamas vartojimo kursas yra trys mėnesiai, reguliariai pakartojant po trijų mėnesių pertraukos.
„Tačiau esant padidėjusiam poreikiui ir trūkumui, magnį galima naudoti nuolatos. Vartoti tik kartą metuose magnio greičiausiai nepakaks, nes reikia nepamiršti, jog magnio organizmas negamina, jis gaunamas tik su maistu ir labai dažnai gaunamas kiekis yra per mažas (o įsisavinimas – dar mažesnis).
Vartojant magnio maisto papildus svarbu nepamiršti ir nevartoti jų kartu su kalciu, taip pat su polivitaminais, kurių sudėtyje yra vitamino C. Jei magnis bus vartojamas dėl savo raminančio ir atpalaiduojančio poveikio, geriausia jį gerti prieš miegą, tačiau nebus klaidinga gerti ir pirmoje dienos pusėje, svarbiausia, kad šio elemento organizmas gautų iš viso“, – aiškino vaistininkė.
V. Uzelienė sako, kad renkantis maisto papildus svarbiausia informacija pateikiama etiketėje. Vartojant magnį būtina gauti rekomenduojamą dienos normą, kuri nurodoma preparato aprašyme. Kadangi įvairių preparatų pasiūla – labai didelė, gydytoja paaiškino, kuo skiriasi populiariausios citrato ir oksido formos:
„Pirmojoje magnis lengviau pasisavinamas, tačiau druska citratas gali sukelti viduriavimą, antrojoje – magnis blogiau pasisavinamas, tačiau oksido forma šiek tiek sumažina rūgštingumą skrandyje. Kiti junginiai kaip tauratas, malatas, orotatas, magnio kompleksai su vitaminais ir panašiai turi savitą sudėtį, tačiau iš esmės savo efektyvumu mažai skiriasi. Nėra atlikta tyrimų, kuriuose būtų aiškiai nustatyta, kiek magnio iš kurio junginio daugiau pasisavinama“.
Vaistininkė pridūrė, kad papildo kaina nelemia preparato kokybės. „Magnio maisto papildų kainą lemia keletas pagrindinių dalykų. Pirmiausia, naudojama magnio forma. Kiekviename junginyje yra skirtingas gryno magnio kiekis, į tai labai svarbu atkreipti dėmesį renkantis. Kitas dalykas, kuris turi įtakos kainai, yra pati maisto papildo forma, tai gali būti kapsulės, vandenyje tirpūs milteliai, tirpios ar dengtos plėvele tabletės, granulės, tirpstančios burnoje.
Taip pat svarbu paminėti, kad dažniausiai brangesni būna preparatai, turintys savyje didesnį kiekį magnio, tačiau kainą šiuo atžvilgiu atsveria patogumas vartoti – nereikia gerti 2–3 kartus, pakanka vieno karto per dieną.
Mano manymu, maisto papildo veiksmingumas daug labiau priklauso ne nuo jo kainos, o nuo to, kokia magnio druska bus naudojama jo gamyboje. Taip pat veiksmingumui įtaką daro papildo forma – tirpios bei skystos formos dažniausiai įsisavinamos lengviau ir geriau, nei tabletės“, – patarė G. Stankevičienė.
Specialistės nurodė, kad maisto produktai, kuriuose yra daug skaidulų, paprastai turi daug magnio. Magnio šaltiniai yra ankštiniai augalai, nesmulkinti grūdai, daržovės (ypač brokoliai, moliūgai ir žalios lapinės daržovės), bananai, sėklos ir riešutai (ypač migdolai). Kiti šaltiniai yra pieno produktai, mėsa, šokoladas ir kava. Vanduo, turintis daug mineralinių medžiagų, arba „kietas“ vanduo.
Svarbu žinoti, kad magnio papildus vartoti patariama ne visiems. Yra žmonių, kuriems šis elementas gali sukelti daugiau žalos, nei naudos. Vaistininkės teigimu, magnio papildų nerekomenduojama vartoti pacientams, sergantiems inkstų ligomis. Dažniausiai hipermagnezemija ir apsinuodijimas magniu susijęs su inkstų nepakankamumu, kai inkstai negeba pašalinti magnio pertekliaus. Taip pat atsargiai magnį reikėtų vartoti ir žmonėms, turintiems žemą kraujo spaudimą bei lėtą širdies ritmą.
G. Stankevičienė pabrėžė, kad išliekant dideliam sergamumui COVID-19, svarbu žinoti, jog magnis tokiems pacientams gali būti labai naudingas, nes pasižymi bronchus plečiančiu, dusulį mažinančiu poveikiu. Dėl poveikio kraujagyslių sistemai ir bronchams, magnis ženkliai palengvina ypač senyvo amžiaus, daug gretutinių ligų turinčių, COVID-19 sergančių pacientų ligos eigą.