– Kokios dažniausios klaidos, susijusios su vaistais ir jų vartojimu? Ir kokios yra to grėsmės?
– Vaistai vartojami ne pagal indikaciją, t.y. ne tada, kada jų iš tikrųjų reikia, vartojama per maža arba per didelė dozė, pacientai patys (be gydytojo) priežiūros sumažina arba padidina vaisto dozę, pakeičia vartojimo intervalus arba savavališkai nutraukia vaistus pasireiškus nepageidaujamam poveikiui. Savavališkas dozės pakeitimas gali sukelti nepakankamą pageidaujamą poveikį, padidinti nepageidaujamo poveikio atsiradimo riziką ar net lemti vaistų perdozavimą.
– Su kokiais mitais ar įsitikinimais susiduria pacientai, kurie priima neteisingus vaistų vartojimo sprendimus? Ko jokiu būdu negalima daryti, net labai norint greičiau pasveikti?
– Kad didesnė dozė ar dažnesnis dozavimas padės greičiau pasveikti nuo ligų, pvz. infekcinių, virusinių ligų. Taip pat, kad retesnis vaisto dozavimas, pvz. dozavimas kas 2–3 dienas turės tokį patį poveikį, kaip ir vartojimas 1 kartą per dieną, kaip rekomendavo gydytojas arba vaistininkas.
Arba kad rečiau geriant vaistą sumažėja nepageidaujamų rizikų tikimybė. Iš tiesų, kiekvienam vaistui būdingos nepageidaujamos reakcijos, tačiau konkreti vaisto dozė ir skyrimo dažnis yra parenkamas būtent toks, kuris yra optimaliausiais, t. y. turi geriausią sukuriamos naudos ir rizikos santykį. Kartais pacientai „suretina“ vaisto vartojimą, tačiau tai tik lemia, kad jie panaikina galimybę atsirasti teigiamam poveikiui ir palieka galimybę vystytis nepageidaujamiems poveikiams.
– Dėl kokių vaistų perdozavimo žmonės dažniausiai papuola į gydymo įstaigas? Ar įžvelgiate bendrų tendencijų?
– Dažniausiai dėl paracetamolio, kitų sudėtinių vaistų skirtų peršalimui gydyti, į kurių sudėti taip pat įeina paracetamolis. Dažnai pacientai nesuvokia, kad šiuose vaistuose taip pat yra paracetamolio ir jo dozės svyruoja tarp 500 ir 1000 mg, todėl per dieną išgėrus kelias dozes tokio vaisto ir dar papildomai paracetamolio susidaro toksinė dozė. O tokios dozės gali sukelti itin sunkiai pagydomą kepenų pažaidą.
Kiti vaistai, dėl kurių perdozavimo dažnai kenčia pacientai – tai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, ibuprofenas, diklofenakas, nimesulidas ir kiti. Jie didina arterinį kraujo spaudimą, opų riziką, ypač didelės ir per didelės tokių vaistų dozės. Kitų vaistų perdozavimo simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs, tačiau pacientas, vartodamas per didelę dozę, jausis prastai. Na ir galimas tyčinis perdozavimas, tuomet dažniausiai vartojami centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai.
– Galbūt yra tam tikros žmonių grupės, kurioms vertėtų atidžiau stebėti savo vaistų dozavimą?
– Vaistų dozavimą reikėtų atidžiau stebėti vaikams, senyvo amžiaus, t.y. virš 65 m., pacientams, taip pat tiems, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi. Vaikams vaistai dozuojami pagal svorį arba kūno paviršiaus plotą, kadangi vaikai nuolat auga, jų svoris didėja, tai kartais gali būti skiriama per maža vaisto dozė ir dėl to nesulaukiama pageidaujamo poveikio.
Arba kaip tik suvartojama per didelė dozė, ypač jei dozavimui renkamasi paprasti šaukštai ir šaukšteliai, o ne matavimo indelis. Senyviems pacientams kai kurie vaistai turėtų būti skiriami mažesnėmis dozėmis negu suaugusiems, kadangi senyvo amžiaus žmonėms gali būti pakitęs vaistų metabolizmas. Pacientams, turintiems inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimų, tam tikrų vaistų dozės yra mažinamos arba jų iš viso negalima vartoti.
– Į kokius apskritai faktorius verta atsižvelgti prieš vaistų vartojimą?
– Pirmiausiai reikėtų vadovautis gydytojo ar vaistininko nurodytu dozavimo režimu. Taip pat atsižvelgti, ar vaistas vartojamas prieš maistą, su maistu ar po maisto ir laikytis nurodyto vartojimo, nes taip vaistas geriau pateks į sisteminę kraujotaką.
Reikėtų praneši jus gydančiam ar konsultuojančiam gydytojui jeigu jums yra nustatytas inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, kad gydytojas galėtų tinkamai koreguoti vaisto dozę. O jei pasireiškė nepageidaujama reakcija – taip pat būtinai praneškite gydytojui ar vaistininkui, ar užpildykite VVKT formą. Visuomet galite kreiptis konsultacijos ir į gydytoją klinikinį farmakologą, kad aptartumėte jus varginančią problemą.
– Kaip vaistų veiksmingumą gali paveikti vaistų tarpusavio derinimas? Ar papildai ir vitaminai gali turėti įtakos vaisto veikimui?
– Vartojant vaistus ir maisto papildus galimos sąveikos. Vienos vaistų sąveikos didina tam tikrų vaistų koncentracijas, kitos mažina, kitos gali didinti nepageidaujamo ar net toksinio ir gyvybei pavojingo poveikio riziką. Todėl vartojant vaistus reikėtų pasitarti su gydytoju ir vengti įvairių maisto papildų vartojimo, kadangi jie didina galimų sąveikų riziką ir juos vartoti tik kai yra būtinybė. O būtinybės dažniausiai nėra.
– Ar yra skirtumas, kokiu skysčiu mes užsigeriame vaistus?
– Geriausia vaistus užsigerti vandeniu. Vaistų išgėrimas su įvairiomis sultimis ar arbatomis gali turėti įtakos vaistų absorbcijai arba metabolizmui.