Neatsakingas vartojimas sukelia itin rimtą pavojų
Lietuvoje vis dar populiaru gerti antibiotikus dėl visa ko, kartais per daug nepasigilinus į tai, ar jie tikrai būtini. Neretas savo namų vaistinėlėje net atrastume vieną ar porą šių medikamentų dėžučių, neva laikomų atsargai. Anot šeimos medicinos gydytojos Gintarės Trainavičienės, toks savavališkas antibiotikų vartojimas išties paplitęs, ypač tarp vyresnio amžiaus pacientų.
„Antibiotikų kaupti ir sandėliuoti namuose nereiktų, nes antibiotikai turi būti parenkami pagal esamą ligą, atlikus paciento apžiūrą ir tyrimus. O šitaip, vos peršalus , pradėti gerti stipresnius, ypač platų sukėlėjų spektrą veikiančius, antibiotikus, labai neatsakinga, nes taip vystosi rezistentiškumas antibiotikams. Jei kiekvieną kartą susirgus vartosite antibiotikus – ateis diena, kai paprasti geriami antibiotikai nebepadės“, – įspėja medikė.

Pasak pašnekovės, kai kuriais atvejais bakterinės infekcijos diagnozei nustatyti pakanka klinikinės apžiūros, tačiau yra atvejų, kada reikalingi papildomi tyrimai – dažniausiai antibiotikų būtinybei nustatyti atliekami bendras kraujo, bendras šlapimo, C reaktyvaus baltymo ir rentgeno tyrimai.
Kuo užsigerti ir kodėl negalima kurso nutraukti per anksti?
Svarbu ir tai, kaip vartojami antibiotikai. Anot G. Trainavičienės, dažniausiai antibiotikai skiriami vartoti prieš valgį, tam tikru valandų intervalu. Antibiotikus reiktų užgerti vandeniu, ne pavyzdžiui pienu ar kava. Be to, tarp antibiotiko ir kitų vaistų vartojimo geriausiai palikti kelių valandų tarpą:
„Dėl vaistų sąveikos pravartu pasitarti su gydančiu gydytoju ar vaistininku. Kadangi dažnas sergantysis vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pvz. Ibuprofeną, juos reiktų vartoti po valgio, šie vaistai dera ir su daugeliu antibiotikų“

Gydytojos teigimu, pradėjus vartoti tinkamą antibiotiką , savijauta dažnai itin pagerėja po 48 – 72 valandų, o tuomet ne vienam pacientui kyla pagunda nutraukti gydymo kursą anksčiau. Kodėl to daryti tikrai nereikėtų?
„Jei savijauta pagerėjo – puiku, vadinasi sveikstate, visgi būtina sugerti antibiotiką iki galo, nutraukus anksčiau kyla pakartotinė infekcijos rizika, o be to taip vystote atsparumą antibiotikui.“ G. Trainavičienė sako, kad atsparumas antibiotikui gali atsirasti jau po keleto kartų per dažno medikamento vartojimo.
Gerosios bakterijos: į vaistinę bėgti nebūtina
Probiotikų arba dažnai vadinamų „gerųjų bakterijų“ vartojimas – dar viena dažna rekomendacija pacientams, kuriems paskirtas gydymas antibiotikais. Visgi, anot šeimos gydytojos, nėra didelės prasmės vartoti probiotikus tuo pat metu, kuomet gydomasi antibiotikais, mat šie „nužudo“ visas bakterijas organizme – tiek blogas, tiek ir gerąsias.

Gerųjų bakterijų gausu raugintuose kopūstuose, raugintuose pieno produktuose. Juos, pasak gydytojos, ir galima vartoti iškart po antibiotinio gydymo. Papildomų probiotikų reikėtų tuo atveju, jei pacientą po antibiotikų kurso vargina pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.