Cinko svarba
Kaip aiškina dietistė Indrė Svaravičiūtė, cinkas yra vienas iš mineralų, kurio žmogaus organizme aptinkama daugiausiai. Jo yra kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje.
„Šis mikroelementas svarbus visiems, nes organizmas pats jo negamina ir nesandėliuoja. Vadinasi, cinko atsargomis organizmą svarbu nuolat pildyti. Suaugusiems žmonėms cinkas svarbus reprodukcijos procesams, senyvo amžiaus žmonėms – raumenų ir regos funkcijoms palaikyti. Reikiamas kiekis cinko padeda apsisaugoti nuo raumenų degeneracijos“, – sako ji.
Cinkas svarbus ląstelių augimui ir dauginimuisi, jis padeda palaikyti normalią imuninę veiklą, odos, plaukų, nagų sveikatą. R. Stukas priduria: cinkas itin svarbus vaikams. Pastariesiems šis mikroelementas reikalingas augimo ir brendimo procesams vykti, normaliai lytinių liaukų veiklai, padeda formuotis skeletui – tai ypač svarbu naujagimiams ir kūdikiams.
„Tyrimų, kuriais būtų galima pasakyti, ar vaikai gauna pakankamai cinko, šiai dienai nėra. Todėl reikia įvertinti jų maisto produktų asortimentą. Jeigu vaiko racione nevisavertė mityba, jis nevalgo produktų, kuriuose gausu cinko – galima įtarti, kad jo trūksta. Matote, specifinių cinko stygiaus simptomų nėra, kad galėtume plika akimi pamatyti“, – aiškina profesorius.
Vyriškų problemų priežastis
Cinko svarba, vis dėlto, kaip aiškina VU MF profesorius, ypač akcentuojama kalbant apie vyriškosios lyties asmenų sveikatą. Šis mikroelementas labai svarbus vyriškų hormonų veiklai ir prostatai – čia ir aptinkami didžiausi cinko kiekiai.
Cinkas skatina vyriškojo hormono – testosterono – gamybą ir lytinių liaukų veiklą. Būtent dėl sumažėjusio testosterono kiekio vyrai gali pradėti skųstis sumenkusiu libido. Todėl svarbu pabrėžti, kad šio mikroelemento nauda turėtų būti aktuali ir vyrams, sprendžiantiems potencijos ir vaisingumo problemas.
Be to, vyrai, kurie rūpinasi vešliais plaukais ir jaunatviška šukuosena, turėtų suklusti. Cinkas – tai mikroelementas, kuris gali kuriam laikui išgelbėti nuo plinkančio pakaušio, tad ir plaukų svogūnėlių persodinimo operacijų gali ir neprireikti.
„Jei šio mikroelemento vyrams trūksta – jie pradeda plikti. Jeigu jau labai pradeda slinkti plaukai, vyrams kartais rekomenduojama ir papildomai vartoti cinko maisto papildų“, – pabrėžia mitybos ekspertas R. Stukas.
Cinko šaltiniai
Mitybos specialistų teigimu, cinko daugiausiai randama mėsoje: paukštienoje ir raudonoje mėsoje. Jo gausu ir sūrio produktuose, kruopose, riešutuose, pupose. Cinko nemažai ir kiaušiniuose. Nemažai randama ir kavoje bei arbatoje. Nors lietuviai jūrų gėrybių vartoja nepakankamai, aiškina R. Stukas, čia tai pat aptinkama cinko gausa. Jo apstu tokiose jūros gyėrybėse, kaip vėžiagyviai, moliuskai, vis dažniau ant lietuvių stalų atsiduriančiose austrėse, krevetėse, netgi omaruose.
„Reikia nepamiršti, kad yra ir augalinių maisto produktų, kuriuose cinko galbūt nėra tiek daug, kiek paukštienoje ar raudonoje mėsoje, tačiau tikrai galima rasti. Jie taip pat būtini maisto įvairovei. Tai – brokoliai, lapinis kopūstas, špinatai, šparaginės pupelės ar šparagai, avokadas, kivis, persikas, melionas, abrikosas, mėlynės, datulės, braškės.
Svarbu pabrėžti, kad cinko trūkumas žmogaus organizme nepasireiškia, kai mes palaikome įvairią mitybą. Tokiu atveju cinko reikiamą kiekį nesunku užtikrinti“, – teigia I. Svaravičiūtė.
Cinko trūkumas ir perteklius
I. Svaravičiūtės teigimu, cinko paros norma moterims ir vyrams skiriasi. Moterims rekomenduojama 8-12 mg, vyrams – 11-15 mg per parą. Vaikams cinką papildomai vartoti rekomenduojama tik tada, kai jų mityba nevisavertė.
„Labai sunkių ligų cinko perteklius neturėtų sukelti, tačiau toks dalykas, kaip cinko toksiškumas tikrai egzistuoja. Pradėjus didinti savimonę apie šį mikroelementą, kažkas gali pagalvoti, kad cinko jam trūksta, pradėti perdėtai vartoti.
Dėl to gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, galvos skausmai, viduriavimas, pilvo, skrandžio skausmai. Tai jeigu jau pradėjus vartoti, savaitės-dviejų bėgyje pasireiškia tokie simptomai – labai tikėtina, kad dėl per didelio cinko kiekio organizme.
Organizmas gali įsisavinti tik ribotą kiekį cinko, o perteklius gali sukelti toksiškumo simptomus. Svarbiausia organizmui yra tai, ką mes jam duodame ilgalaikėje perspektyvoje kasdien. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – teigia mitybos specialistė.
Abu sveikos mitybos žinovai nuogąstauja, kad cinko trūkumą pastebėti sunku. Tie patys simptomai gali byloti ir apie rimtas ligas ar kitų elementų trūkumą.
„Vienas akivaizdesnių simptomų – lėtai gyjančios žaizdos, net ir paprasti įdrėskimai. Cinko labai daug mūsų odoje, jis būtinas odos regeneracijai, tai lėtas žaizdų gijimas galėtų būti vienas akivaizdesnių simptomų“, – sako I. Svaravičiūtė.
Vis dėlto, mokslinėje literatūroje apstu įvairiausių požymių, galinčių byloti apie cinko stygių organizme. Jis galėtų pasireikšti blogu burnos kvapu, baltomis dėmelėmis ant nagų, lūžinėjančiais nagais, suprastėjusia odos būkle, slenkančiais plaukais, pablogėjusia rega ir atmintimi, suprastėjusiais skoniu ir uosle, nemiga, pykinimu, nusilpusiu imunitetu.
Skurstanti mityba – tiksinti bomba
Visavertės mitybos svarba šiandieniniame kontekste įgauna vis didesnę prasmę. Augančios maisto kainos ir sparčiai kylanti infliacija, pralenkianti net kitų Europos Sąjungos šalių infliacijos rodiklį – skurdina Lietuvos gyventojų mitybos racioną. Dalis gyventojų skundžiasi: parduotuvėje tenka rinktis pigesnes prekes, o maisto produktų pirkinių krepšelis pamažu tuštėja ir tuštėja.
Mitybos specialistai griebiasi už galvų: prastėjančios gyvenimo sąlygos ateityje gali sąlygoti rimtas sveikatos problemas. Štai dietistė I. Svaravičiūtė, paklausta, ar kylančios maisto produktų kainos ateityje lems ir įvairių maisto medžiagų ir reikalingų elementų trūkumą žmogaus organizme, atvira: „galima daryti tokią prielaidą“.
Todėl ji ragina žmones atkreipti dėmesį į pirkinių krepšelį, kad šis būtų pripildytas daugiau įvairesnių ir natūralesnių bei neperdirbtų produktų.
„Pastebime, kad perkami perdirbti, pigūs maisto produktai, kuriuose nepakankamas kiekis organizmui būtinų medžiagų. Pigūs maisto produktai suteikia sotumo jausmą laikinai, bet jie mūsų organizmui neduoda to, ko reikia ir jo nepapildo būtinomis medžiagomis.
Aš patarčiau rinktis tą maistą, kuris yra arčiausiai gamtos sukurto. Vadinasi, jeigu aš iki galo nesuprantu sudėties jį pirkdamas – tokį produktą turiu dėti į patį pirkinių sąrašo galą. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti natūralus, neperdirbti maisto produktai“, – aiškina ji.
Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistai nuolat kartoja: su maistu žmogus gauna visko, ko reikalauja jo organizmas, o kai medžiagų netrūksta – rečiau varstome ir gydymo įstaigų duris.