Turėjo būti paskutinis kartas
Bendžamino Franklino mintis įvesti dienos šviesą saugantį laiką nuskambėjo dar XVIII amžiaus pabaigoje, o XX amžiaus pradžioje prie šios idėjos grįžęs britų parlamentas argumentavo, kad tai leistų žmonėms ilgiau džiaugtis šviesesniais vakarais ir sutaupyti elektros energijos.
Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 metais. Įžvelgus laiko persukimo naudą, iki šiol visos ES valstybės dukart per metus persuka laikrodžių rodykles viena valanda – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį.
Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie neigiamą tokio sprendimo poveikį žmogaus savijautai. Todėl europarlamentarai pritarė siūlymui, kad šie metai turėtų būti paskutinieji, kuomet šalyse persukamas laikas.
Vasaros laiką pasirinkusiose valstybėse laikrodžiai paskutinį kartą turėjo būti persukami paskutinį šių metų kovo sekmadienį, o žiemos laiką pasirinkusios šalyse paskutinį kartą laikas turėjo būti persukamas paskutinį spalio sekmadienį.
Nors siūlymui nebesukti laiko ir pritarta, ES teisės aktas bus priimtas tik tuomet, kai jį patvirtins Europos Parlamentas ir ES Taryba. Kol valstybių ministrai šiuo klausimu nepriėmė bendros pozicijos, laikas tebebus persukamas.
Dauguma europiečių gyvena „vėlyvuoju ritmu“
Kaip teigia Santaros klinikų gydytoja neurologė Raminta Masaitienė, laiko persukimas turi ženklios neigiamos įtakos tiek sveikatos, tiek ekonominiams rodikliams. Pastebima, kad pirmąją savaitę po įvesto vasaros laiko iki 8 proc. išauga avaringumas ir padaugėja nelaimingų atsitikimų keliuose, nes vairuotojai būna mieguisti.
„Kitas dalykas – po vasaros laiko įvedimo būna ženkliai sumažėjęs suaugusiųjų darbingumas ir moksleivių pažangumas. Amerikoje atliktas tyrimas, kai vienoje apygardoje buvo įvestas vasaros laikas, o kitoje ne. Tose apygardose, kuriose buvo persuktas laikas, rezultatai buvo žymiai blogesni“, – teigia R. Masaitienė.
Laiko persukimas taip pat siejamas su pablogėjusia miego kokybe, išaugusia miokardo infarkto ir galvos smegenų insulto rizika, taip pat didėja psichiatrinio spektro sutrikimų rizika. Tačiau gydytoja neurologė pažymi, kad šie neigiami padariniai labiau sietini su vasaros laiko įvedimu.
Svarbu akcentuoti ir tai, kad dienos šviesą saugantis laikas prasilenkia su mūsų vidiniu biologiniu laikrodžiu. Anot gydytojos, mūsų individualus biologinis laikrodis yra atsakingas už tvarkingą cirkadinių ritmų veiklą, kad organizmas darniai funkcionuotų.
„Sužinoti, koks yra mūsų individualus biologinio laikrodžio ritmas, geriausia yra atostogų metu, kai esame laisvi nuo socialinių ir darbinių įsipareigojimų. Kaip mes keliamės, gulamės, kaip mes geriausiai funkcionuojam – tai ir yra mūsų vidinis individualus biologinio laikrodžio ritmas“, – sako R. Masaitienė.
Mokslininkų nustatyta, kad daugumos Europos gyventojų vidinis biologinis laikrodis yra vėlyvesnis. Todėl 2018 metų spalį Europos miego tyrimų draugija ir Europos biologinių ritmų draugija Europos Komisijai pateikė išvadas, kad laiko sukiojimas yra žalingas, o Europos gyventojams vienareikšmiškai būtų naudingiau palikti standartinį laiką.
„Nemažai žmonių yra labiau linkę būti pelėdomis, ypač jaunimas. Neretai žmonės man pasakoja, kad oi, iki 10 valandos tai išvis esu nedarbingas, manęs geriau neliesti, aš dar miegu, o pabundu tik apie 10–11 valandą, ir tik tada galiu ilgai dirbti, bet nuo 7 valandos dirbti man labai sunku. Taip yra būtent dėl to neatitikimo“, – teigia gydytoja neurologė.
Laiko sukimas ilguoju savaitgaliu nebus toks „skausmingas“
Kaip teigia Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė,
žmogaus organizmas, kaip ir visos gyvos būtybės, per milijonus metų yra prisitaikęs gyventi pagal Žemės paros šviesos ir tamsos ritmą. Šio ritmo sąlygoti darniai vykstantys kasdieniai pokyčiai organizme vadinami cirkadiniu ritmu.
„Pagal cirkadinį ritmą veikia visos mūsų kūno ląstelės: vyksta medžiagų apykaitos procesai, tam tikru ritmu šiek tiek pakyla ar nukrenta kūno temperatūra, skiriasi įvairūs hormonai, fermentai. Dėl cirkadinio ritmo mes einame miegoti ar keliamės tam tikru metu, esame labiau darbingi ir galime susikaupti tam tikru paros metu“, – teigia D. Matačiūnienė.
„Laiko persukimas – tai dirbtinis nusistovėjusio žmogaus režimo pasukimas viena valanda. Iš vienos pusės, viena valanda nėra daug, tokį „pasukimą“ daugelis daro savaitgaliais, kai keliasi ir eina miegoti valanda vėliau, nei darbo dienomis, arba keliauja į netolimas Vakarų Europos šalis, kurios skiriasi viena laiko juosta. Tačiau jautresni režimo pokyčiams žmonės gali pajusti diskomfortą. Rudeninio laiko sukimo ypač nemėgsta ankstyvo cirkadinio tipo asmenys, vadinami vyturiais – jiems sunkiau pavėlinti ėjimo miegoti laiką, o ankstyvas rytinis nubudimas tampa dar labiau išreikštas“, – sako gydytoja neurologė.
Laiko persukimas ryškiausiai jaučiamas pirmąją savaitę, kol organizmas adaptuojasi prie naujojo ritmo. Galimi lengvi „jet lag“ (laiko juostų keitimo sindromo) simptomai: pakitusi miego kokybė, budrumo lygis, nuotaikų, apetito svyravimai.
Tačiau gydytoja neurologė artėjančiame laiko persukime įžvelgia ir teigiamų dalykų. Štai, paskutinį spalio savaitgalį gausime vieną valandą miego dovanų – tiksliau, taip bus grąžinama pavasario skola.
Po laiko persukimo, grįšime į standartinio laiko ritmą, kuriuo gyvenome tada, kai laikas dar nebuvo sukinėjamas. Taip pat gydytoja neurologė pastebi, jog šis laiko režimas yra palankesnis moksleivių ir studentų savijautai – jie gaus taip trūkstamo rytinio miego valandą ir kelsis su šviesa.