Smogė netikėtai
Pastaruosius dešimt metų Europa kasmet patiria apie 13 milijardų eurų nuostolius. Visa tai – klimato kaitos ir įvairių gamtos kataklizmų nuopelnas. 2022-ieji ne išimtis. Europos Sąjungos tyrimų instituto duomenimis, šių metų sausra yra didžiausia per pastaruosius 500 metų. O ekstremalių orų poveikį skaudžiausiai pajuto pietų ir vidurio Europa.
„Visi kataklizmai ir visi ekstremalūs gamtos reiškiniai šiais metais lėmė ir pakankamai netikėtus ekonominius efektus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo paveiktas energetikos sektorius – dėl įšilusių upių atominės jėgainės negalėjo normaliai funkcionuoti, todėl elektros pagaminimas sumenko ir elektros kainos šovė į viršų.
Tuo metu, pavyzdžiui, Vokietijoje, dėl nusekusių upių laivai negalėjo plaukti Reino upe, todėl buvo sutrikdytas prekių gabenimas laivais. Buvo paveiktas ir pietinių šalių turizmas, nes žmonėms kai kur tapo per karšta“, – teigia „Swedbank“ Lietuvoje ekonomistė Greta Ilekytė.
Pasak specialistės, labiausiai gamtos reiškiniai veikia žemės ūkio sektorių. Sausra ir potvyniai pasižymi tiesioginiu efektu: skurdina įvairias grūdines kultūras ir menkina užauginamą derliaus kiekį.
„Ši vasara taip pat parodė, kad net tie sektoriai, kurie galbūt net negalvojo, kad jie gali būti paveikti, buvo paveikti. Pavyzdžiui, tas pats energetikos sektorius. Netgi turime pavyzdžių ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, per karščius elektros tiekimas tinklais iš Švedijos negalėjo vykti pilnu pajėgumu, nes elektros tinklai negalėjo atlaikyti tokių pasikeitusių oro sąlygų.
Europos Centrinis Bankas skaičiuoja, kad maždaug 30 procentų įmonių įvairiuose sektoriuose gali būti paveiktos ekstremalių gamtos reiškinių ir klimato kaitos“, – sako pašnekovė.
Paveiks ir Lietuvą
Pasak ekonomistės, Baltijos šalyse gyvenantys europiečiai dažnai jaučiasi taip, lyg gyventų aukso viduryje ir klimato kaitos problemos šių valstybių gyventojams atrodo labai toli – kažkur pietuose arba šiaurėje. Vis dėlto, ši vasara, kai stebėjome ne vieną savaitę trukusias karščio bangas, parodė, kad nesame apsaugoti. Kintantis klimatas veikia ir mūsų – Baltijos regiono – ekonomiką.
„Mūsų ekonomistai apskaičiavo, kad Lietuva nuo 1980 iki 2017 metų patyrė apie 1 mlrd. eurų žalą būtent dėl ekstremalių gamtos reiškinių. Žinoma, čia kalbama daugiau apie tiesioginę žalą, pavyzdžiui, derliui, pastatams, kai pažeidžiama infrastruktūra. Tai kiekvienam Lietuvos gyventojui kainavo apie 300 eurų“, – aiškina G. Ilekytė.
Ateities prognozės, pasak pašnekovės, taip pat neteikia daug džiugesio.
Bandėme visa tai apjungti ir žiūrėjome, kokia ta žala gali būti 2040 metais. Mūsų skaičiavimai rodo, kad iki to laiko ji turėtų padvigubėti ir per metus siekti apie 170 milijonų eurų“, – teigia G. Ilekytė.
Veikia investuotojų pasirinkimus
Ekonomistės teigimu, tam tikri sektoriai arba net tam tikros šalys, kurios gali būti paveiktos klimato kaitos ir ekstremalių gamtos reiškinių, investuotojų akimis yra ir bus vertinamos atsargiai.
„Netgi buvo toks anekdotinis pastebėjimas „Bloomberg“ straipsnyje, kad gyventojams, jeigu jie nori investuoti, tarkime, pirkti nekilnojamąjį turtą ilguoju laikotarpiu, galbūt 50 metų į priekį, šiaurės šalys turėtų pasižymėti mažiausia rizika investuojant, kai kalbama apie ekstremalius gamtos reiškinius.
Anot ekonomistės, klimato kaita gali turėti ir teigiamų padarinių. Štai šiaurinėje Europos dalyje dėl pasikeitusio klimato galbūt pavyks prisijaukinti ir tas veiklos šakas, kurios anksčiau čia būdavo neįsivaizduojamos. Pavyzdžiui, vynuogynų ar arbūzų plantacijas.
„Švedijoje sparčiai auga vyno ūkiai, vyno daryklos ir matome, kad Švedija, kuri yra šiaurės šalis, rodo pokytį. Ir Lietuvoje ateityje galime tikėtis tam tikros kultūros grūdų arba vaisių. Matome galbūt tam tikrą pozityvą, bet mūsų skaičiavimais tas pozityvas ir tos kelios šakos, kurios gali būti paveiktos teigiamai, neatperka tos žalos, kurią padaro klimato kaita ir sukelti ekstremalūs gamtos reiškiniai“, – konstatuoja specialistė.