Išsivysčiusiose šalyse vaikai juda nepakankamai
Profesorius A. Skurvydas supažindina su nė kiek nedžiuginančia realybe – Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, vaikai yra per mažai fiziškai aktyvūs.
„Remiantis naujausiais tyrimais, pakankamai judančių vaikų yra tik apie 20–30 procentų. Šiuo metu yra šiek tiek padidintos optimalios judėjimo normos, kurios tikrai nėra mažos. Vaikams rekomenduojama ne tik aktyviai judėti, tačiau kelis kartus per savaitę atlikti ir vadinamuosius jėgos pratimus, kurie yra itin naudingi kaulams ir raumenims“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, šiuolaikiniams vaikams prioritetu tampa kiti dalykai, pavyzdžiui – išmaniosios technologijos, todėl ir užsiimti sportu laiko vis mažiau. Vis tik, profesorius rekomenduoja tėvams ieškoti būdų, skatinančių aktyvų gyvenimo būdą. Verta atrasti veiklas, kurios įtrauktų vaikus, jiems patiktų. Viena tokių, anot jo, galėtų būti važinėjimas dviračiu.
Specialiai mokyti važiuoti dviračiu nerekomenduoja
Ilgametę patirtį sukaupęs profesorius teigia, kad kiekviena veikla, kuri skatina aktyvų laisvalaikio būdą – yra sveikintina.
„Važinėjimas dviračiu – fantastiška veikla, kurią tėvai turėtų vaikams siūlyti ir ją skatinti. Važiuojant dviračiu lengvai pakeliamas pulsas, šios veiklos metu yra stiprinama širdis“, – sako pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad vaikų specialiai mokyti važiuoti dviračiu nereikia. Specialiai mokant jie išmoks važiuoti nesąmoningai. Geriau leisti atžalai pačiam bandyti, klysti, griūti ir vėl stotis.
„Žinoma, saugumas – labai svarbu. Vaikai turi važinėti su šalmais, apsaugomis. Tėvams pakanka skatinti šią veiklą, jei vaikas prašo – jam padėti. Tačiau nereikia galvoti, kad pavyks važiuoti dviračiu išmokti už vaiką. Juk jis pats mokosi šliaužti, vaikščioti, bėgti, o atėjus tinkamam metui – važiuoti dviračiu“, – pabrėžia A. Skurvydas.
Vis tik, jis rekomenduoja tėvams pasistengti, kad besimokydamas važiuoti dviračiu, vaikas susidurtų su skirtingomis sąlygomis. Mokytis važiuoti reikia ne tik tiesiąja linija, vertavpasistengti išmėginti skirtingas kelio dangas. Tokiu būdu vaikas geriausiai išmoks važiuoti.
Per dieną – ne mažiau nei 2 valandos važiuojant dviračiu
Norint, kad vaikai važinėtų dviračiais, itin svarbus ir tėvų vaidmuo, sako kalbinamas profesorius. Anot jo, būtent tėvai turi skatinti vaikus važinėti, galbūt užsiimti šia veikla su jais drauge.
„Važinėjant dviračiu vaikas turėtų praleisti kasdien ne mažiau nei 2 valandas. Žinoma, galima važinėti ir daugiau. Vasarą ši veikla turėtų būti savaime suprantama bei tėvų skatinama. Galima važinėti vis naujose vietose, taip vaiko susidomėjimas bus didesnis“, – pataria pašnekovas.
Jis pamini ir tai, kad tėvai privalo atkreipti dėmesį į tai, kad dviratis vaikui būtų patogus, pritaikytas pagal jo ūgį ir svorį. Svarbu ir tai, kad dviračio sėdynė būtų tinkamame aukštyje, vaikas važiuodamas nejaustų diskomforto.
Net vaikai turi kasdien „surinkti“ bent 10 tūkstančių žingsnių
Važiavimas dviračiu – vaikams labai naudingas. Vis dėlto, šiuolaikinės rekomendacijos pabrėžia, kad svarbu nepamiršti ir kasdienio vaikščiojimo lėtu ir vidutiniu tempu.
„Daugybės atliktų tyrimų rezultatai teigia, kad vaikams nuo 4 iki 6 metų amžiaus rekomenduojama kasdien nueiti nuo 10 iki 14 tūkstančių žingsnių. Nuo 6 iki 11 metų amžiaus berniukams patariama nueiti nuo 13 iki 15 tūkstančių žingsnių. Tokio amžiaus mergaitėms šios rekomendacijos keliais tūkstančiais žingsnių mažesnės. Toks fizinis aktyvumas labai naudingas širdžiai, plaučiams, kepenims, smegenims. Paaugliams nuo 12 iki 14 metų amžiaus rekomenduojama nueiti nuo 10 iki 12 tūkstančių žingsnių per dieną. Tiesa, 12 tūkstančių visada yra geriau, nei 10“, – itin naudinga informacija dalinasi profesorius.
Vis dėlto, profesorius rekomenduoja atkreipti dėmesį į kiekvieną vaiką individualiai. Svarbu įvertinti jo sveikatos būklę, savijautą, mėgstamas veiklas. Tačiau jei norisi laikytis rekomendacijų, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dalis įveikiamų žingsnių per dieną turėtų būti nueiti sparčiu tempu.
Aktyvūs žaidimai – tai, kas sudomina vaikus
Turbūt nėra vaiko, kurio būtų neįmanoma sudominti jokia aktyvia veikla. Profesorius A. Skurvydas rekomenduoja atrasti užsiėmimus, kurie suteiktų džiaugsmą, patiktų. Anot jo, aktyviai judėti vaikus galima skatinti ir per žaidimo formą. Ši taktika suveikia bene visada.
„Įvairios estafetės, kvadratas, krepšinis, futbolas – vaikus dominančios veiklos. Tėvams patarčiau dažniau su vaikais išvykti į spontaniškas išvykas, keliauti po neatrastas ir dar nepažintas vietas. Vaikai džiaugiasi galėdami užsiimti aktyviomis veiklomis, lenktyniauti. Kartais tėvai turi tą paskatinti“, – teigia jis.
Profesorius primena ir tai, kad tėvai neturėtų tikėtis, jog vaikams užteks aktyviai judėti tik per fizinio lavinimo pamokas. Anot jo, jos skirtos išmokti aktyviomis veiklomis užsiimti taisyklingai, tačiau judėti ir sportuoti vaikai turi ir po pamokų bei savaitgaliais.
Pirmiausia – aktyvios veiklos, o tik tada skaitymas ir skaičiavimas
Šiuolaikiniai tėvai labai daug energijos ir jėgų skiria vaikų intelektualiniam ugdymui. Vis dėlto, pašnekovas pataria tėvams nepersistengti ugdant savo vaikus. Jo teigimu, vaikų smegenys vystosi etapais, tad 4–6 metų amžiaus vaikui naudingiau bėgioti, žaisti ir važinėti dviračiu. Mokytis tokio amžiaus vaikai turi per fizinius pratimus, žaidimus ir estafetes.
„Žinoma, reikia vaikus supažindinti ir su raidėmis, skaičiais bei įvairiomis užduotėlėmis. Tačiau moksliniai tyrimai teigia, kad jei vaikai bus pernelyg daug stimuliuojami šiose srityse, jų protas bus treniruojamas pernelyg anksti. Tokiu būdu smegenys labai greitai pasikeis. Vaikai greičiau išmoks skaičiuoti ir skaityti, tačiau, tikėtina, kad suaugus smegenys pradės keistis į blogąją pusę“, – sako pašnekovas.
Anot jo, jei tėvai siekia, kad jų atžalos suaugę būtų itin sėkmingi, vaikystėje jų nereikia labai spausti. Pradėti vertėtų nuo žaidimų, fizinių veiklų, palaipsniui įtraukiant ir kitus mokslus. Taip pat svarbu ir tai, kad kiekvienas vaikas mokosi matydamas pavyzdį. Tad jei norisi, kad atžala skaitytų knygas ir važinėtų dviračiu – patys tėvai turėtų daugiau laiko skirti skaitymui bei aktyviam laisvalaikiui, tokiu būdu rodydami teigiamą pavyzdį.