– Kaip vertinate idėją Vilniuje įdiegti vandens transportą?
– Pati idėja, kaip koncepcija, be abejo, yra sveikintina, kaip ir kitos iniciatyvos, kurios siejamos su mūsų judėjimo gerinimu, ypač tose miesto dalyse, kurios labai apkrautos. Reikia bandyti tiek naujoves, tiek tai, kas pasaulyje jau išbandyta ar taikoma. Iš pažiūros, turime vos ne magistralę, vinguriuojančią per visą miestą, kalbu apie Nerį, kodėl gi jos neišnaudojus.
Aišku, kaip tai bus išnaudojama, sukelia nemažai klausimų, iššūkių. Visų pirma, ar visuomenė tai priims ir tuo naudosis, kaip naudosis, ar tai bus daugiau kaip atrakcija, rekreacijos maršrutas, ar iš tikrųjų tarnaus kaip dalis viešojo transporto, kaip miesto susisiekimo sistema ir prisidės prie spūsčių, taršos mažinimo.
Idėja vienareikšmiškai yra įdomi ir sveikintina, dabar reikia bandyti ją realizuoti, pateikti visuomenei, kad ji naudotųsi, o ne būtų tiesiog dar vienas pabandymas ir neefektyviai išnaudotos lėšos.
– Paminėjote, kad Vilniaus viešasis transportas, jei nebus sudėti tam tikri saugikliai, galėtų virsti tiesiog pramoga ar rekreacijos sritimi. Panaši situacija susiklostė ir Klaipėdoje, ten jau kurį laiką kursuoja viešasis vandens transportas, bet jo atstovai pripažįsta, kad klaipėdiečiai šį transportą dažniausiai renkasi kaip pramogą. Ko reikėtų imtis, kad viešasis vandens transportas Vilniuje iš tiesų taptų rimta alternatyva antžeminiam transportui, o ne liktų tik pramoga?
– Visų pirma reikia orientuotis į tos sistemos naudotoją – tai mūsų miesto gyventojus, nes jiems norima suteikti kasdienę alternatyvą mieste. Reikia labai kruopščiai, atsakingai apgalvoti galimas sustojimo vietas, galvojant tiek apie gamtinius dalykus, tiek apie galimybes, kur galima saugiai, patikimai sustoti be didelių investicijų į infrastruktūrą, į krantines, tiek orientuojantis į žmonių srautus. Kad tarnautų tam tikrų gyvenamųjų rajonų arba tam tikrų miesto mikrorajonų koncentruotoms vietoms, orientuoti ten patogius sustojimus, galų gale priėjimą iki tos sustojimo vietos. Tvarkaraščius, apmokėjimą galbūt integruoti į dabar egzistuojančią viešojo transporto sistemą.
Tada, kaip patekti, kaip efektyviai judėti, kad ta judėjimo priemonė būtų sklandesnė, tam tikrais atvejais netgi spartesnė nei judėjimas asmeniniu automobiliu, kuris yra pagrindinis konkurentas, arba autobusais ir troleibusais, kurie būtų kaip alternatyva.
Reikėtų apgalvoti, kad kuo didesnei daliai miesto gyventojų tai būtų patogu, priimtina, ir tada tikėtis, kad jie tai rinksis.
Iššūkių, be abejo, atsiras, kai keisis metų laikai, klausimas, kiek ta sistema bus paruošta tarnauti kuo ilgiau – ar tai veiks tik šiltuoju metų laiku, ar galės tęstis ir rudenį, kai prasideda tikrieji iššūkiai mūsų transporto sistemai. Taigi reikia daug ką apgalvoti. Nes galimybė nebloga, bet iššūkiai irgi gana svarbūs.
– Jūsų nuomone, ar yra tikslinga skirti lėšas viešajam vandens transportui, kai antžeminis Vilniaus transportas sulaukia nemažai strėlių, pavyzdžiui, iki šių dienų turime važinėjančius senokus troleibusus. Kaip manote, gal pirmiausia reikėtų investuoti į antžeminį transportą, o tik tuomet imtis vandens transporto?
– Be abejo, transportą reikia nuolat atnaujinti, ypač tą, kuris jau ilgai užsibuvo mūsų gatvėse, kalbant apie senuosius troleibusus. Šios vasaros pabaigoje matome, kad dalis senųjų troleibusų atnaujinta, taigi procesai ten vyksta.
Kaip minėjau pradžioje, reikia ieškoti, svarstyti ir kitas alternatyvas, kurios galėtų prisidėti. Jeigu iki galo neužpildome viešojo transporto, galbūt įmanoma tą dalį perkelti vandens transportui. Bet sausumos transportas: autobusai, troleibusai, išliks kaip pagrindinė priemonė arba ta priemone, į kurią labiausiai reikėtų skatinti persėsti mūsų miesto gyventojus, o vandens transportas galėtų būti tam tikra alternatyva.
– Kalbant apie tvarumą, kaip manote, ar viešasis vandens transportas būtų kur kas tvaresnis nei antžeminis transportas? Kiek viešasis vandens transportas yra aktualus, kalbant apie aplinkosauginius niuansus?
– Nesu vandens transporto specialistas, tad preciziškai įvertinti taršos arba palyginti ekologinių rodiklių su sausumos transportu galbūt ir negalėčiau, bet viskas priklauso nuo to, kokia vandens transporto priemonė, kokia pavara bus pasirinkta, jeigu tai yra elektra varoma, iš kokių šaltinių bus kraunama.
Be abejo, judėti vandens telkiniu energetiškai efektyvumas yra mažesnis, sausumos transportu mes visada judame efektyviau, ir vandens tėkmė, ir meteorologinės sąlygos prisideda, yra įvairių veiksnių, kurie galėtų palenkti tą transportą į vieną ar į kitą pusę.
Bet, kaip ir sakiau, reikia svarstyti, bandyti įgyvendinti. Nemanau, kad tai turės kokį reikšmingą neigiamą efektą pačiai upei, gamtai, bet galbūt specialistai galėtų daugiau atsakyti. Aš sveikinu tą žingsnį pabandyti ir labai tikiuosi, kad tai prigis kuo didesnei daliai gyventojų.
