Kaip Delfi pasakojo jau daugiau nei 30 metų dokininku-mechanizatoriumi dirbantis Vytautas Kazlauskas, vienas įsimintiniausių atvejų jo darbe – į terminalą atplaukęs laivas ferma, į kurį teko pakrauti šimtus jaučių. Apie dokininko darbo ypatumus, karjerą ir įsimintiniausius įvykius uoste – pokalbis su Vytautu.
– Pirmiausia, papasakokite, kas yra dokininkas-mechanizatorius? Koks tai yra darbas?
– Dokininkas – tai krovos terminalo darbuotojas, dirbantis su įvairiausia krovos technika., Pagrindinė funkcija yra įvairių krovinių krova iš ir į laivus, autotransporto, geležinkelio vagonų... Štai kaip tik vienas laivas šiuo metu kraunamas prie mūsų terminalo krantinės – skalda keliauja į vagonus. Taip pat atliekame cemento pakrovimą iš laivų į cemento talpyklas, po to į atvykstantį autotransportą. Jei vykdome birų krovinių krovą į laivus, tai atliekame vadinamųjų „loaderių“ pagalba. Štai tokie pagrindiniai darbai. Ir, tiesa, teritorijos tvarkos palaikymas.
– Kaip matyti, čia Malkų įlankos terminale yra labai daug įvairios technikos, kuri naudojama kroviniams transportuoti ir krauti. Kokią techniką jums reikia kasdien naudoti?
– Aš esu dokininkas, turintis didelę patirtį ir stažą, o pagal savo profesijos kategoriją reiškia, kad valdau visą ratinę techniką, išskyrus kranus. Tai yra mini pakrautuvai, frontaliniai krautuvai, „loaderis“ arba – juostinis transporteris, traktoriai, uosto vilkikai, šakiniai pakrautuvai ir kiti.
– O kaip pagal kategoriją skirstomi dokininkai? Kiek jūsų dokininkų čia yra? Papasakokite plačiau.
– Visi vienodi esam, tik šiek tiek skiriasi kategorija. Pavyzdžiui jaunas dokininkas, kuris pagal kategoriją vieno ar kito įrenginio negali valdyti, dar mokosi ir pradeda nuo mažiausio pakrautuvo. O jei jau rimtesnę techniką reikia valdyti, tai būtinos „teisės“ – kategorija, todėl būtina išmokti tinkamai valdyti techniką ir praeiti kursus, mokymus ir pan. Pavyzdžiui, krano operatorius irgi yra dokininkas-mechanizatorius, nes jis gali ir su frontaliniu krautuvu reikalui esant dirbti. Žodžiu, visi esame universalūs. Iš viso Malkų įlankos terminale yra apie 50 darbuotojų, iš kurių apie 40 yra gamybos darbuotojai, taip pat šaltkalviai, suvirintojai. Mūsų dokininkų yra apie 25 darbuotojus.
– Kiek laiko dirbate dokininko darbą?
Vienoje uosto įmonėje dirbau 15 metų, o štai Malkų įlankos terminale skaičiuoju jau 18-us metus –, tai stažas gerokai virš 30 metų.
– Kodėl pasirinkote būtent šį darbą?
– Taip sutapo – gyvenau prie uosto, buvo toks pasiūlymas ir išbėgau į uostą dirbti. Priėmė, pradėjau dirbti, buvau tik atvykęs iš Žemaitijos, iš Luokės, nuo Telšių, kai man buvo 30 metų. Tada buvau jaunas, turėjau pakankamai jėgų, viskas buvo įdomu, čia pat ir draugai, kolektyvas...
Bet tai nebuvo mano kažkoks specialus noras. Kaip tik tuo metu kūrėsi viskas, uostas buvo labai apkrautas kroviniais, uoste dirbti buvo prestižas. Na, o aš esu dabar vienas ilgiausiai dirbančių žmonių – Malkų įlankos terminalas įsikūrė 2000-aisiais, o aš į šią įmonę atėjau dirbti 2007-aisiais. Dar yra keletas žmonių, kurie už mane ilgiau dirba.
– Kokia yra darbo kasdienybė? Kokia yra jūsų darbo diena arba darbo naktis?
– Ateinam dirbti nuo ryto 8 ir pamaina trunka iki 20 val. Ir tokia pati yra naktinė pamaina – nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto. Turime darbų planus, juos vykdome ir atliekame krovos darbus pagal numatytą tos dienos planą. Rytas prasideda nuo technikos patikrinimo, jog parengimo krovos darbams ir pradedame krovą. Ir kiekvieną dieną rutina ta pati – tik kroviniai skirtingi ir apimtys kintančios. Vieną dieną skalda, kitą – grūdai ar – medis.
– Ar yra kas labiausiai patinka ir nepatinka Jūsų darbe?
– Jei atvirai – labiausiai patinka, kai darbų apimtys mažesnės (juokiasi – red. past. ). Jei rečiau veža, būna daugiau laiko atsipūsti. Nes kartais pažiūri – 20 mašinų eilėje laukia. Ir vis auga ta eilė. Atrodo, kam tų dešimt dar reikėjo... (juokiasi – red. past. ). Todėl per didelis kiekis – sunku, o kai mažesnis, tai spėji ir apsitvarkyt, ir pailsėt šiek tiek. Bet čia jau nepasirinksi – turi darbą padaryt. O jei kalbant rimčiau, tai labiausiai iš krovos darbų patinka su uosto vilkiku dirbti, kadangi tai konkretus darbas, yra maršrutas laivas – sandėlys.. O labiausiai nepatinka dirbti naktį, kai pilame grūdus į laivą ir apima miegas. Tai tos naktinės pamainos, ypač sulaukus tokių metų, vargina.
– O kas sunkiausia?
– Mums, dokininkams, labiausiai sunku dėl nugaros – pavargsti, kadangi pamaina trunka 12 valandų.
– Ar yra tekę patirti kokių kurioziškų įvykių, nuotykių Jūsų darbe, kuriuos prisiminsite visą gyvenimą?
– Kažko tokio labai kurioziško nėra buvę, bet pamenu, kai kolegoms teko gelbėti prie terminalo krantinės ant ledo žvejojusius žmones... Tai buvo labai senai prieš 15 metų, kai čia visur žiemą būdavo užšalę ir įlanka buvo pasidengusi ledu. Iš miesto suvažiavo žvejų, nes stinta čia ateidavo, tai jie nusileisdavo nuo tilto prie kanalo ir vykdavo poledinė žūklė. Ir kaip tik tada atplaukė laivas – pradėjo juos gainioti, pradėjo lūžinėti ledas. Laimei, mūsų vyrai netoli su greiferiais krovė, tai kranus nuleido, žmonės lipo ant tų greiferių nuo ledo, kol laivas vos nenustūmė jų. Gerai, kad niekas nenuskendo. O juk kai pradėjo ledas trūkinėt, tai visi bėgo savo tašes palikę. Va tokių yra buvę atvejų.
– Koks įdomiausias krovinys yra jums tekęs?
– Krovėm gyvūnus – jautukus! Vežė tuos jaunus jautukus, berods, į Izraelį. Mes jiems net šieną krovėm. Tie jautukai iš sunkvežimių į laivus ėjo tokiais aptvertais gardais, o darbuotojai kaip piemenys juos su „botagais“ ir varė į laivą. Tas laivas ferma tikrai buvo išskirtinis krovinys. Nežinau kiek šimtų jų ten buvo...
Dar vienas išskirtinis krovinys, tai kai anksčiau krovėme milžiniškus vamzdžius, skirtus Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai. Specialia barža buvo atgabenti prie krantinės gigantiški vamzdžiai, 2000 tonų talpyklos, kurios turėjo būti iškrautos ant krantinės ir pakrautos į specialius sunkvežimius. Tai tuo metu šis krovinys ir procesas buvo be galo įdomus ir sudėtingas. Žinoma, su dabartiniais kroviniais palyginus tai nebenustebinsi, bet anuomet tai buvo kažkas tokio.
– Kam rekomenduotumėt tokį darbą dirbti? Ar jaunam žmogui patiktų čia?
– Jaunam žmogui, neturinčiam kvalifikacijos, čia galima išmokti valdyti įvairią krovos techniką. Labai daug perspektyvos yra tiems, kas nori krano operatoriais dirbti ir gerai uždirbti. Bet reikia pradėti nuo kastuvo – pasišluot, paskui jau ir stropuoti, ir su sudėtingesne technika dirbti, bet viskas palaipsniui. O darbas čia intensyvus, tenka ir naktinėse pamainose dirbti. Ir nėra taip, kad pavargau, tai išlipsiu pasivaikščioti. Mašinos veža krovinius ir reikia kraut tiek, kiek jų yra. Žinoma, yra pertraukos pailsėti ir mes jas turim, bet štai toks tas darbas.
– Minėjote, kad dirbant uosto terminale galima ir gerai uždirbti.
– Atlyginimas čia priklauso nuo pareigų, atsakomybių, nuo to, kokią techniką moki valdyti – tai pagalbinis darbininkas mažiausiai, o kranuose dirbantys – daugiausiai. Pavyzdžiui,krano operatorius uždirbs daugiausiai visame terminale, nes tai yra ypatinga technika ir ne kiekvienas moka tokią valdyti. O uždirbti galima, bet žinoma, kaip ir daug kur Lietuvoje – stebuklų nėra, o darbas nelengvas.
– Ačiū už pokalbį!
– Ačiū Jums!
