Uostas – pranašumo garantas regione
Energetinei nepriklausomybei uostas svarbus, nes yra strateginis objektas, turintis didelę įtaką ekonomikai. Lietuva yra viena iš valstybių, kurios uostas padėjo išgyventi energetinę blokadą 1990 m. Tuomet mums buvo taikomos sankcijos, kad atšauktume Nepriklausomybę nuo Sovietų sąjungos. Jos metu apsirūpinti energetika galėjome tik per jūrą. 1993 m. įvertinus situaciją suprasta, kad ilgainiui „Mažeikių naftoje“ naftos gali nebelikti, pradėtas planuoti Būtingės terminalas, skirtas naftos importui per jūrą, kuris pradėjo veikti 1999 m. Tuomet atsirado išskirtinė galimybė atsigabenti resursų nebe tik iš žemyno: Rusijos ir Baltarusijos, bet ir iš kitų šalių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas papasakojo, kad nuo 2006 m., kuomet buvo uždarytas naftotiekis „Družba“, kaip ir manyta anksčiau, „Mažeikių“ nafta“ nebegavo naftos. Tuomet Būtingės terminalas perorientuotas išskirtinai į importo. Energetinei nepriklausomybei svarbi ir „KN energies“ veikla, kuri apima energetinių išteklių importą ir eksportą.
Išskirtinai svarbus įvykis prasidėjo 2010 m. Matant, kad dujų tiekimas iš Rusijos – brangus, o jie gali reguliuoti kainas patys, priimtas sprendimas statyti suskystintų dujų terminalą. Po ketverių metų jis pastatytas ir tuo metu galbūt atrodė labai didelis – skaičiuota, kad Lietuvai aprūpinti reikia 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Dabar, susidarius itin nepalankiai geopolitinei padėčiai, šis terminalas dujomis visiškai aprūpina Lietuvą. Taip pat dalinamės su Latvija, Estija bei Lenkija.
„Šis terminalas Lietuvai duoda ne tik piniginę naudą, bet ir svarbus egzistencine prasme. Turime planų priimti į uostą nedidelius suskystintų dujų laivus ir iš jų į automobilius pakrautas cisternas išvežioti po regioną. Mūsų turimas išskirtinis jūros kelias „atriša“ mus nuo sąsajų su vamzdynais bei šalių, iš kurių anksčiau gaudavome šiuos resursus“, kalbėjo A. Latakas.
Dienos X ar kitokios ekstremalios situacijos atvejui dujos iš terminalo taip pat kaupiamos. Latvijoje yra įrengtos saugyklos, kuriose saugomas tam tikras kiekis dujų „juodai dienai“. Naudinga tai, kad terminalas yra laivas, kuris, iškilus grėsmei, gali išplaukti į atvirą jūrą, būti prišvartuotas ar paslėptas saugioje vietoje, kurios nepasiektų priešas. Todėl šiuo klausimu Lietuva yra visiškai stabili ir pasiruošusi.
Klaipėdos uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei. Uoste bus statoma keliasdešimt milijonų eurų kainuosianti infrastruktūra, reikalinga planuojamai šalies jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.
Pasak „KN Energies“ generalinio direktoriaus Dariaus Šilenskio, Vienintelis šalies uostas yra pagrindinis logistikos kelias į pasaulines rinkas, kurios sudaro galimybę Lietuvai užtikrinti diversifikuotą energijos tiekimą. Spalio pabaigoje minėjome dešimtmetį, kuomet energetinės nepriklausomybės flagmanas, laivas-saugykla „Independence“, atplaukė į Klaipėdos uostą.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas yra įvardijęs, jog iki SGD terminalo atsiradimo šalyje vyravusi tuometė priklausomybė nuo rusiškų dujų sukūrė tris dideles rizikas. Ekonominę, nes dujų kaina buvo primesta ir ženkliai aukštesnė už kitų Europos šalių. Politinę, nes būtent per dujų tarifus buvo siekiama paveikti procesus šalies viduje ir energetinę, kuomet šaliai grėsė galimybė likti be dujų tiekimo ištikus didesniam konfliktui su Rusija.
Terminalo Klaipėdoje suteikiamas dujų tiekimo lankstumas, kainų skaidrumas, prieiga prie tarptautinių dujų rinkų bei naujų verslo galimybių plėtra tapo svarbiais veiksniais viso regiono SGD rinkos plėtrai. Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva viena pirmųjų Europoje galėjo atsisakyti rusiškų dujų, o SGD terminalas tapo reikšmingiausia gamtinių dujų importo alternatyva ne tik Lietuvai, bet ir kaimyninėms šalims.
„Terminalu naudojasi penkių valstybių įmonės – Lietuvos, o taip pat Lenkijos, Latvijos, Norvegijos ir Estijos. Šiuo metu Lietuvą, o taip pat ir mūsų partnerius, dujos daugiausiai pasiekia iš JAV, Norvegijos, taip pat ir Afrikos šalių“, – sakė D. Šilenskis.
Be energetinio saugumo užtikrinimo SGD srityje, „KN Energies“, kaip strateginės svarbos skystųjų energijos terminalų valdytoja, užtikrina skystųjų energijos produktų, tokių kaip dyzelinas ir benzinas, strateginio rezervo saugojimą. Pasikeitus geopolitinei situacijai, įmonė paskutinius kelerius metus yra tapusi svarbiu naftos ir jos chemijos produktų bei biodegalų eksporto ir importo tašku regione išnaudodama valdomą terminalų infrastruktūrą.
„Independence“ nauda Lietuvai – įvairiapusė
Laivo „Independence“ talpa – 170 tūkst. kubinių metrų, Lietuvos poreikiams patenkinti tokio dydžio visiškai pakanka. Jeigu terminalas būtų didesnis, turėtume galimybę eksportuoti daugiau suskystintų dujų. Nuo pernai visa Europa susidūrė su milžiniška energetikos krize, tokius pat terminalus pradėjo statyti Vokietijoje, Suomijoje, Estijoje – įrengta infrastruktūra.
Įsigijus terminalą planuota, kad laivo įgula per 10 metų išpirkimo laikotarpį bus pakeista lietuviais.“Laivas tapo Lietuvos nuosavybe ir tikiuosi, kad ilgainiui jame atsiras dar daugiau lietuvių įgulos narių. Dėl to atsirado mokymų programos švietimo įstaigose. Negana to, pas mus dirbantys bei apmokyti žmones keliauja po kitas šalis ir dalinasi savo patirtimi ten, kur tik pradedami statyti tokie terminalai“, – kalbėjo A. Latakas.
„KN Energies“ skaičiavimu, nuo SGD terminalo veiklos pradžios dėl atpigusių dujų Lietuva kasmet vidutiniškai sutaupo apie 160 mln. eurų. Atsiradus terminalui Lietuvos gyventojai už dujas moka apie 30 proc. mažiau, taip pat įtraukiant kasmet patiriamus terminalo išlaikymo kaštus. Tad šiandien galima drąsiai teigti, kad laiku priimtas sprendimas dėl terminalo veiklos Lietuvai jau atsipirko – ne tik dėl energetinio saugumo, bet ir finansiškai.
„SGD terminalo užimtumas 2022 m. ir 2023 m. atitinkamai siekė 72 proc. ir 71 proc., o tai yra maksimalus galimas komercinis pajėgumas. Bendrovė prognozuoja ne mažesnes veiklos apimtis ir artimiausią dešimtmetį. Ilgalaikių pajėgumų paskirstymo procedūrų metu (2022 m. ir 2023 m.) SGD terminalo naudotojai rezervavo visus paskirstomus pajėgumus iki pat 2032-ųjų pabaigos. Nuo 2022 metų saugumo dedamojoje nebėra mūsų terminalo dalies, taigi dujų vartotojai už energetinę nepriklausomybę nieko nebemoka“, – sakė D. Šilenskis.
Energetinės priklausomybės pabaiga
Žvelgdami į kitų šalių patirtis galime nesikuklindami paliudyti, kad energetinės priklausomybės bambagyslę Lietuva nutraukė prieš dešimtmetį ir bent jau dujų tiekimo prasme esame energetiškai laisvi. Vien šio laivo dėka šalies laivyno tonažas padidės trečdaliu. SGD laivo-saugyklos įsigijimas užtikrina valstybės energetinį saugumą ir savarankiškumą, o kartu garantuoja ir patikimą elektros energijos gamybą.
Pakanka pažvelgti į vos poros metų senumo įvykius, kuomet prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą. SGD terminalo svarba karo kontekste tapo dar reikšmingesnė. Tokiomis sąlygomis valstybės, tuomet jau turėjusios SGD terminalus, įgavo didžiulį konkurencinį pranašumą. Kuomet kitos Europos šalys, tebepriklausiusios nuo Rusijos, ėmė ieškoti sprendimų, kurie siekiant pokyčių energetikos rinkoje paprastai reikalauja nemažų laiko išteklių, Lietuva jautėsi stabiliai, nes energetinės nepriklausomybės kelionę pradėjo jau 2014-iais, pradėjus veikti SGD terminalui.
„Kai 2022-ųjų pradžioje, karo fone, šalys ieškojo alternatyvų Rusijos dujoms, susidarė didelė konkurencija, kainos kilo, o Lietuva turėjo savo garantą, buvo pasiruošusi iššūkiams ir kitoms šalims rodė pavyzdį. Šis infrastruktūros objektas rodo, kad į ateitį nukreiptos investicijos į energetiką gali turėti ne tik ekonominį, bet ir geopolitinį poveikį“, – sakė D. Šilenskis.
Ateičiai – dar ambicingesni planai
2026 m. pradžioje Klaipėdos uoste bus pradėta gaminti žaliąjį vandenilį. Tai – pirmasis toks projektas Baltijos šalyse. Uoste pagamintas žaliasis vandenilis, kaip švarūs degalai, bus naudojami laivams, viešajam transportui, galės būti naudojamas lengviesiems automobiliams ir kitoms reikmėms. Kartu tai pridės naudos Lietuvai, kaip energetiškai nepriklausomai šaliai, kuri pati apsirūpina energija.
„SGD terminalas ir toliau išliks šalies energetinės nepriklausomybės simboliu ir garantu. Tikimės jį sėkmingai operuoti dar bent 20 metų. Siekiant klimatui neutralios veiklos įmonė prioritetą skiria aplinką tausojantiems projektams, tarp kurių – Klaipėdos SGD terminalo elektros jungties projektas, kurį įgyvendinus bus užtikrinta efektyvesnė ir tvaresnė terminalo veikla“, – kalbėjo „KN Energies“ atstovas.
Šiuo metu laivas-saugykla „Independence“ elektros energiją generuoja autonomiškai – naudodamas generatorius, tačiau siekiama, kad laivas turėtų prieigą prie elektros tinklų. Tai leis sumažinti CO2 emisijas ir veiklos kaštus, o terminalas galės naudoti atsinaujinančią elektros energiją.
Planuojamos investicijos į bioetanolio, metanolio ir etanolio krovos infrastruktūrą. Taip pat dairomasi galimų veiklos įsigijimų ar bendradarbiavimo su partneriais galimybių, kurios kurtų sinergijos efektą dar labiau išnaudojant valdomos terminalų infrastruktūros konkurencinius pranašumus.
Pradėta veikla ir atsinaujinančių energijos rūšių (vandenilio nešėjų, anglies dvideginio emisijų sugaudymo ir transportavimo, energijos saugojimo sprendinių) srityse. Norima sukurti naujos energetikos infrastruktūrą taip prisidedant prie regioninės energetikos transformacijos bei siekiant visiško veiklų neutralumo klimatui.