Idėją parsivežė iš lyderiaujančių uostų
Kaip pasakoja A. Latakas, Klaipėdos uostas inicijavo žaliojo vandenilio projektą, atsižvelgdamas į globalias tvarumo tendencijas bei aplinkosaugos iššūkius.
„Nuolat ieškome būdų, kaip integruoti aplinkai draugiškas technologijas, kurios ne tik atitiktų aplinkosaugos standartus, bet ir žymiai sumažintų teršalų kiekį bei leistų uostui tapti švarios energijos tašku Baltijos regione“, – sako Uosto direkcijos vadovas.
Anot jo, projektas buvo įkvėptas inovatyvių, energetikos sprendimų srityje pirmaujančių uostų – Roterdamo, Antverpeno, Hamburgo – veiklos pavyzdžių.
„Šiais laikais pasaulis yra tarsi didžiulė biblioteka – kur benuvyksi, visur gali pamatyti kažką naujo ir modernaus. Šiandien Europoje veikia apie 200 papildymo vandeniliu stotelių, juo varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės, vandenilis testuojamas ir gyvenamiesiems namams šildyti. Tad šiuo projektu mes siekiame prisijungti prie modernių uostų iniciatyvų, mažinančių aplinkos taršą ir skatinančių atsinaujinančios energetikos sprendimus“, – teigia A. Latakas.
Klaipėdos uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu – naudojant polimerinių elektrolitų membranos tipo elektrolizerį.
„Pasirinkome vandenilį, nes tai yra inovatyvus sprendimas, vertinant ribotas uosto galimybes: negalime statyti vėjo jėgainių ar užimti didžiulių teritorijų saulės elektrinėms, nes kiekvienas kvadratinis uosto metras yra skirtas krovai. Todėl vandenilio gamyba elektrolizės metodu tapo logišku pasirinkimu, nes ši technologija leidžia gaminti vadinamąjį „žaliąjį“ vandenilį – energijos šaltinį, kuris neišmeta anglies dioksido ir kitų teršalų“, – aiškina pašnekovas.
Projekto startas ir investicijos
Žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo juo stotelių projektas Klaipėdos uoste iš dalies finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis, kurios padengs pusę bendros 10,5 mln. eurų projekto vertės. Pasak A. Latako, nepaisant įvairių kliūčių, finansavimas tapo reikšmingu stimulu, leidusiu įgyvendinti pradinius projekto etapus.
„Pradėdami projektą, susidūrėme su visuomenės bei aplinkosaugos aktyvistų nuogąstavimais dėl vandenilio gamybos. Tačiau ši technologija nėra pavojinga, jei laikomasi visų saugumo standartų. Buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, gavome visus reikalingus leidimus ir užtikriname, kad bus laikomasi aukščiausių saugumo reikalavimų“, – pasakoja Uosto direkcijos vadovas.
Prieš pradedant realius gamybos vietos paruošimo darbus, reikėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kuriame dalyvavo per 20 institucijų; bene svarbiausios buvo socialinės aplinkos, gamtosaugos, saugumo ir įvairių kitų aspektų analizės. Nors pradinis siūlymas dėl vietos netoli krovos įmonės buvo atmestas, antroji pasirinkta lokacija, nutolusi nuo miesto centro, gavo reikalingą patvirtinimą.
„Poveikio aplinkai vertinimo procedūros buvo baigtos prieš pusmetį, gegužės mėnesį – Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektui. Pagal visus vertinimus, vandenilio gamyba mūsų uoste atitiks visus ES nustatytus aplinkosaugos standartus, įranga bus diegiama ir žaliasis vandenilis gaminamas senojoje Uosto direkcijos laivyno bazėje, esančioje Nemuno g. 40“, – atskleidžia A. Latakas.
Didelį patirties bagažą turintys partneriai
Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su „MT Group“, kuri tieks žaliojo vandenilio gamybos ir stacionarios viešojo pildymo stotelės įrangą, ją montuos ir atliks visus paleidimo bei derinimo darbus.
„Skelbdami konkursą, siekėme pasirinkti įmonę, kuri turėtų patirties ne tik įsigyjant, bet ir montuojant, derinant bei prižiūrint įrangą.
Konkursą laimėjusios „MT Group“ patirtis gana solidi: dirba su energetiniais projektais Europoje, dalyvavo įgyvendinant svarbius infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalo projektą Klaipėdoje“, – pažymi A. Latakas.
Uosto direkcija neseniai lankėsi Italijoje. Sardinijoje esančiame Kaljario uoste veikianti „IMI Remosa“ gamykla Klaipėdos uostui gamins elektrolizerį, o Bolonijos „Safe S.p.A“ gamykla – vandenilio išpilstymo stotelių įrangą.
„Šis projektas mums ypač svarbus, todėl norėjome patys susitikti su gamintojas, įvertinti, kaip organizuojamas darbas gamyklose, kokie žmonės dirba ir pan. Abu gamintojai yra puikiai žinomi ir vertinami rinkoje, o „IMI Remosa“ apskritai priklauso pasaulyje pirmaujančiai inžinerijos kompanijai „IMI“, kuri veikia įvairiuose sektoriuose, įskaitant energetiką, pramonę ir transportą. Gamyklose susitikome su tiekėjų vadovais, stebėjome gamybos procesus bei įsitikinome, kad įmonės laikosi aukščiausių technologinių standartų“, – teigia pašnekovas.
Žaliosios energetikos perspektyvos
Klaipėdos uostas, tikimasi, taps pirmuoju Lietuvoje, gaminančiu žaliąjį vandenilį, kuris, planuojama, bus pradėtas tiekti 2026-aisiais. A. Latakas pasakoja, kad pirmiausia pagamintas žaliasis vandenilis bus naudojamas uosto reikmėms.
„Pagal įsipareigojimą ES, pirmaisiais metais turime pagaminti apie 47 tonas žaliojo vandenilio. Didžioji dalis panaudota Uosto direkcijos statomam atliekų surinkimo laivui. Šiame laive planuojama įrengti degalų celę, kuri naudos žaliąjį vandenilį, taip dar labiau sumažindama poveikį aplinkai. Dalį vandenilio numatoma skirti uosto technikai bei visuomeniniam transportui, taip pat lengviesiems automobiliams bei kitoms pramonės reikmėms“, – vardija pašnekovas.
Anot jo, vėliau palaipsniui bus planuojama didinti vandenilio gamybą, siekiant patenkinti augančius uosto poreikius ir prisidėti prie tvarios energijos plėtros.
„Kai bus galimybė gauti tokių degalų, atsiras ir vartotojų. Tikiu, kad vandenilio panaudojimas paplis po Lietuvą, nes puikių pavyzdžių Europoje netrūksta. Štai Italijos miestuose žaliojo vandenilio technologijos jau taikomos viešajame transporte, o Antverpeno uostas netgi pasistatęs vandenilio užpildymo stotį miesto centre, kur atvyksta taksi, autobusai“, – pasakoja A. Latakas.
Jo teigimu, tokie pavyzdžiai skatina Klaipėdos uostą siekti panašių infrastruktūros sprendimų, kurie ne tik padidintų žaliojo vandenilio panaudojimą, bet ir stiprintų aplinkos apsaugos tikslus tiek uoste, tiek visame regione.
„Šis projektas Klaipėdoje – tik pradžia. Tikimės, kad uosto iniciatyvos padės kitiems Baltijos šalių uostams imtis panašių veiksmų ir prisidės prie regiono energetinės nepriklausomybės stiprinimo“, – sako Uosto direkcijos vadovas.
Įgyvendinus projektą planuojama, kad žaliojo vandenilio gamybos stotelė taps ne tik energijos šaltiniu, bet ir aplinkai draugiškais degalais, skirtais transportui bei energetikai. Klaipėdos uostas įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos vandenilio strategijos, kuri numato vandenilio gamybos ir naudojimo plėtrą iki 2030 metų.
„Žaliojo vandenilio projektas tampa viena esminių energetikos inovacijų mūsų regione. Tai ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos žingsnis link mažiau taršios ir aplinkai draugiškos ateities. Tikime, kad projekto plėtra ir sėkmingas įgyvendinimas gali reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tvari ir inovatyvi uosto veikla gali tapti pavyzdžiu kitiems regiono uostams“, – neabejoja A. Latakas.