– Kristina, papasakokite apie save – kaip susiklostė, kad tapote jūrinių konteinerių krano operatore?
– Klaipėdos uoste iš viso dirbu apie 16 metų – anksčiau dirbau „Vakarų laivų statykloje“, vėliau – „Klaipėdos konteinerių terminale“. Kai atsirado nauji kranai, man jie patiko ir pagalvojau, kad reikia eiti į tą naują kraną – tiesiog užsimaniau lipti dirbti į tokias aukštumas.
– Ar toks potraukis dirbti aukštumose atsirado tam tikru gyvenimo momentu, ar jau nuo vaikystės mėgote ekstremalesnius užsiėmimus?
– Na, vaikystėje tai tikrai netraukdavo tokie dalykai, bet dabar man jau labai patinka.
– Dirbate ir naktį, ir dieną – kokia Jūsų darbo kasdienybė, kokia kranininkės darbotvarkė?
– Ateiname į darbą, pasitikriname kraną – viskas veikia, ar viskas sklandžiai funkcionuoja. O tada pradedame dirbti – perkėlinėjame konteinerius, sandėliuojame pagal planą – kur ir koks konteineris turi būti, kurie konteineriai turi būti pakrauti ant mašinų, kurie į laivus, kitaip sakant, nukreipiame juos teisinga kryptimi.
Tada uosto vilkikai tuos konteinerius nugabena prie laivo arba į geležinkelį, kur jau atliekami kiti transportavimo veiksmai. O mes čia pamainomis dirbame dieną naktį – visą parą, 7 dienas per savaitę.
– Kokio aukščio yra šis kranas, kuriame dirbate?
– Tai RGT kranas. RTG – tai angliško žodžių junginio „Rubber Tired Gantry“ trumpinys. Šie kranai skirti jūrinių konteinerių krovai. Jie yra 21 m aukščio ir jų pagalba konteinerius galima krauti 6 aukštais. Kraną varo 16 ratų, kraną valdome stebėdami vaizdą per 6 vaizdo kameras. Čia yra įmontuota pažangi krovinių kontrolės sistema, kuri leidžia sklandžiai krauti krovinius net ir sudėtingomis oro sąlygomis. Šis kranas, palyginus su daugiaaukščiu namu, yra maždaug kaip 6 aukštų pastatas.
– O kaip vyksta Jūsų minėtas krano patikrinimas? Ką darote patikros metu?
– Apžiūrime iš lauko pusės, tada užlipame į kabiną ir išbandome. Iš pradžių be konteinerių patikriname, ar viskas veikia ir funkcionuoja, o tada jau pradedame darbuotis.
– Kas labiausiai patinka, o kas – nepatinka šiame darbe?
– Labiausiai patinka inovacijos ir technologijos. Patinka mano komanda ir kolegos, esam gerai susibendravę. Nepatinka tai, kad darbo pamainos labai ilgos – viena pamaina trunka net 12 valandų. Natūralu, kad pamainos gale jau ir dėmesingumas nebe toks geras.
– Tai darbo pabaigoje dar ir kokį konteinerį pamesti galit...
– Na taip, visko gali būti (juokiasi).
– Kas kiek laiko turite pertraukas?
– Turime vieną pietų pertrauką.
– Kiek konteinerių per dieną pakraunate ?
– Tiksliai nepasakysiu, bet daug – gali būti ir šimtas. Viskas priklauso nuo dienos, kartais daugiau, kartais mažiau. Pavyzdžiui, gali būti ir trys laivai, gali būti ir kaip dabar mūsų susitikimo metu – vienas, bet jis nekraunamas. Būna, kad sunkvežimių daug privažiuoja. Darbas čia skaičiuojamas pagal našumą, t. y. kiek judesių atliekama per pamainą. Judesys – tai konteinerio nukėlimas, arba užkėlimas, arba atkrovimas ir t.t. Tai tokių judesių mano pamainoje susidaro iki 300. Tuos judesius skaičiuoja sistema, viskas yra automatizuota ir pagal tai nustatomas efektyvumas.
– Kas sunkiausia jūsų darbe? Atrodo, kad viskas čia susisteminta, automatizuota ir modernu.
– Sunkiausia – tai blogos oro sąlygos, pavyzdžiui, žiemą, kai per sniegą nieko nesimato, nesimato net konteinerių numerių, eilių. Kartais reikia net pakelti kitus konteinerius, kad pamatytum reikiamo konteinerio numerį. Gali nutikti ir taip, kad ne į tą eilę pradėti krauti, jei konteineris apsnigtas. Būna, kad sniego ant konteinerio susikaupia tiek, kad prireikia net specialios techninės komandos, kuri pagelbėtų.
Na, o lengviausia tai, kad gerai išmokau valdyti kraną ir dabar jau labai ramiai dirbu. Ir su komanda esame gerai susibendravę, todėl dirbti lengva ir efektyvu.
– Kokių kurioziškų situacijų jūsų darbe yra pasitaikę?
– Na, yra buvę, kad konteinerį su visu vilkiku pakelėm. Buvo, net ir su vairuotoju pakėlėm, kuris, žinoma, išsigando. Taip nutikti gali tada, jei vairuotojas neatrakina konteinerio užrakto arba jį atrakina ne iki galo, tai tada jau pasikelia su visa mašina. Bet čia jau vairuotojo kaltė. Aišku, nėra taip, kad iki savo kabinos pakeliam, o tik nuo žemės šiek tiek. Tą iš karto pastebim, nuleidžiam, tada vairuotojas atrakina konteinerį pilnai ir toliau dirbame.
Pasitaiko, kad vėjas nupučia konteinerį, jei oro sąlygos yra labai blogos. Tiesa, nupūsti gali nebent tik tuščią konteinerį, pilno jau niekaip nenupūs.
– Ar Lietuvoje yra kita moteris – jūrinių konteinerių krano operatorė? Juk, rodos, kad tokį darbą daugiausia dirba vyrai.
– Na, pavyzdžiui, kai dirbau „Vakarų laivų statykloje“, tai buvo daugiau moterų, bet ten darbas lengvesnis, ne toks intensyvus kaip čia. Ten pagrinde vyksta laivų remontas. O čia, „Klaipėdos konteinerių terminale“, tik viena aš esu moteris krano operatorė, daugiausia čia dirba vyrai.
– Terminale yra ir dar aukštesnių kranų – 54 metrų aukščio STS (angl. ship to shore). Kuo jie ypatingi? Ar norėtumėte dirbti tokio krano operatore?
– Šie kranai iškrauna ir pakrauna konteinerinius laivus konteineriais, juo galima pasiekti net 19 konteinerių eilių ant laivo denio. „Klaipėdos konteinerių terminale“ jų yra keturi. Ten dirba kol kas tik vyrai kranininkai. Manau, kad tokį darbą reikia palikti jaunimui, vaikinai tegul dirba.
– Iš kur daugiausia konteinerių atplaukia į „Klaipėdos konteinerių terminalą“?
– Kroviniai plaukia iš viso pasaulio krypčių – iš Olandijos, Kinijos, kitų Azijos šalių, Vokietijos, Skandinavijos šalių, Lenkijos. Pagal krovos apimtis praėjusiais metais tapome lyderiais Klaipėdos uoste.
– Kaip vyksta terminalo darbas?
– Atplaukia laivas, mes jį iškrauname su STS kranu, konteineriai pakraunami ant uosto vilkikų, kurie atveža čia juos mums į bloką, tada mes su RTG kranais, kurių yra 9, juos nukeliame ir sandėliuojame. Paskui atvažiuoja sunkusis autotransportas ir mes konteinerius pakrauname ant jų arba konteineriai nuvežami prie geležinkelio vėžių ir toliau transportuojami traukiniais. Ir priešingai – nuo sunkvežimio nukeliamas konteineris ir nugabenamas į laivą pakrovai.
– Ar žinote, kas gabenama tuose konteineriuose?
– Tai dažniausiai didelės vertės kroviniai. Mes nežinome, kas juose yra, tačiau tam tikri skyriai žino, bet krovos metu visi konteineriai turi būti saugomi vienodai. Svarbiausia atlikti kokybišką krovos darbą.
– Ar būna baisu dirbti krane, kai kyla didelis vėjas, audra, uraganas, arba kai žaibuoja?
– Kai pučia stiprus vėjas, jaučiasi siūbavimas, pakrato, bet tai man – nieko tokio. Nemalonu tik tada, kai žaibuoja. Bet yra sistemos, technologijos, kurios apsaugo darbuotojus. Tai yra viena naujausių technologijų. Šie kranai atitinka visus saugumo reikalavimus, juos gamina skandinavai, olandai, belgai.
Aišku, jei kyla uraganas, jei uostas uždarytas, laivų neleidžia – tada atsižvelgiama į darbuotojų saugumą. O, pavyzdžiui, per rūką dirbti galima net ir naktį – apšvietimo technologija tokia kaip oro uoste.
– Ir pabaigai – ar ateityje matote save kitoje pozicijoje, ar svajojate dirbti kažkur kitur?
– Kol kas man patinka ir nesiruošiu nieko keisti. O vėliau jau gyvenimas parodys.
– Ačiū Jums už pokalbį!
– Ačiū ir Jums!
