Laukiama Vyriausybės nutarimo patvirtinimo
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nuo 2023 m. tapus akcine bendrove, atsirado daugiau galimybių plėtoti naujas veiklas ir sukurti papildomų pajamų bendrovės akcijų savininkui – valstybei. Uosto direkcija jau kurį laiką vertina investavimo į kitus uostus galimybes ir perspektyvas. Jurbarko projektas yra pirmasis, kai uosto plėtra žengia už Klaipėdos ribų. Šiame regione mes matome didelį potencialą.
„Prieš tris mėnesius pasirašėme susitarimą su Jurbarko savivaldybe dėl bendradarbiavimo įrengiant ir plėtojant Jurbarko uostą. Per tą laiką atlikome namų darbus – įvertinome visas dedamąsias šiame projekte, pradedant infrastruktūros poreikiu, investicijomis, baigiant prognozuojamais krovinių srautais“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Šiemet Vidaus vandens kelių direkcija įveiklino didžiausią baržą Baltijos šalyse, kuria gabenami kroviniai į Klaipėdą. Pernai tarp Klaipėdos uosto ir Jurbarko vidaus vandenimis pervežta apie 4,3 tūkst. tonų krovinių, šiemet per vienuolika mėnesių – jau 26,8 tūkst. tonų.
Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius paaiškino, kad vienas iš sunkiausių ir ilgai trunkančių kiekvieno projekto etapų – dokumentų rengimo procesas: „Toks procesas, ruošiant įkurti Jurbarko uostą, šiuo metu vykdomas lygiagrečiai tiek Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Jurbarko rajono savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą, kuriuo prašo Vyriausybės perduoti žemės sklypus, reikalingus uosto infrastruktūrai, savivaldybės nuosavybėn. Tam jau yra parengtas Vyriausybės nutarimas, laukiame jo priėmimo.“
Investicijos sieks milijonus eurų
Pirmojo etapo darbai bus vykdomi dviejuose sklypuose, kurių bendras plotas – 4,5 ha. Šio etapo metu planuojama iš esamų 384 metrų krantinės krovai pritaikyti 209 metrus. Šioje zonoje būtų įrengtos dangos, pritaikytos krovininiam transportui, transporteriams, mobiliesiems kranams ir krovos vykdymo darbams, laivai prie krantinių galės prisišvartuoti su visa reikalinga įranga (švartavimo stulpeliais, atmušomis ir panašiai). Krantinės 34,5 metro pločio zonoje būtų įrengta viršutinė sutankinta žvyro danga. Uosto veiklai planuojama pritaikyti 2,2 hektaro plotą.
„Atlikti preliminarūs skaičiavimai rodo, kad investicijų į teritorijos ir krantinės pritaikymą krovai vertė – apie 970 tūkst. eurų. Taip pat svarstoma įrengti grūdų sandėliavimo bokštus, transporterius ir svarstykles. Investicijos į suprastruktūrą gali siekti 2,2 mln. eurų. Pirmąjį etapą numatoma įgyvendinti 2026 metais, o vėliau planuojamas antrasis etapas – papildomai išvystant 15,5 ha teritoriją“, – planus vardino A. Latakas.
Miesto meras išskyrė ir būsimos infrastruktūros lankstumą, atsižvelgiant į laivus ir kitokios laivybos paskirtį: „Uostas turėtų būti modernus, pritaikytas įvairius krovinius gabenantiems laivams. Šiuo metu atliekama studija, atsakysianti, kokie verslo lūkesčiai kalbant apie krovinių gabenimą. Viską įvertinus ir apskaičiavus bus priimtas sprendimas dėl uosto krantinių pritaikymo konkretiems kroviniams. Jurbarko ir Šakių rajonuose užauginami dideli kiekiai grūdų, jau šiais metais iš Jurbarko į Klaipėdą jų buvo išplukdyta tūkstančiai tonų. Aplink Jurbarką glūdi dideli žvyro klodai, čia yra visos galimybės gaminti didelių gabaritų betono gaminius, kuriuos vežti keliais itin sudėtinga. Akivaizdu, jog uoste puikiai derės ir pramoginė laivyba, Lietuvoje ji sparčiai populiarėja.“
Nauda šaliai – įvairiapusė
Vienas iš svarbiausių klausimų tiek gyventojams, tiek sprendimų priėmėjams patvirtinant tokį projektą – kokios naudos jis suteiks šalies ekonomikai? „Įgyvendindami šį projektą matome keletą svarbių tiek šiam regionui, tiek uostui tikslų ir naudų. Galimybė vidaus vandens transportu gabenti didelį kiekį krovinių vienu metu leidžia reikšmingai sumažinti krovinių transportavimo kaštus, o tai prisideda prie mažesnės krovinių savikainos ir didina taip gabenamų prekių, produktų konkurencingumą“, – sakė Klaipėdos uosto generalinis direktorius.
Uostelis, pirmiausia, bus orientuojamas į grūdų krovą ir jų bei kitų krovinių gabenimą Nemunu į Klaipėdos uostą. Šiuo metu Lietuvos ūkininkų užauginti grūdai, skirti eksportuoti, per Klaipėdos uostą yra atgabenami vilkikais. Tad dalis grūdų Klaipėdą pasiektų Nemunu – aplinkai draugiškesne krovinių gabenimo alternatyva, – keliuose būtų mažesnis transporto srautas, o ir uostamiestyje sumažėtų transporto priemonių. Vidaus vandenų transportas, kaip tvari transporto rūšis, padeda siekti nacionaliniu mastu išsikeltų aplinkosaugos bei tvarios ekonomikos augimo tikslų.
„Galvojame ne tik apie žemės ūkio produkciją, bet ir tokius krovinius kaip skalda, geležies armatūra ir panašiai, todėl manome, kad ilgainiui jų atsirastų dar įvairesnių. Matome ir negabaritinių krovinių potencialą“, – kalbėjo A. Latakas.
Jurbarko uosto atgaivinimas vienareikšmiškai prisidės prie regiono plėtros. Įprastai uostai šalies ekonomikai sukuria pridėtinės vertės per savo ir su uostais susijusių įmonių vykdomą ekonominę veiklą. Neabejojame, kad uosto sukūrimas ir veiklos išplėtojimas paskatins vietos verslų vystymąsi ir plėtrą bei kitų verslų investavimą regione. O tai reiškia ir naujų darbo vietų kūrimą, investicijas į viešąją infrastruktūrą. Vietos savivaldoms tai reiškia ir didesnius surenkamus mokesčius.
S. Mockevičius pridūrė, kad naujos darbo vietos bus kuriamos tada, kai prasidės uosto statybos darbai. Taigi kol kas kalbėti apie konkrečius skaičius – anksti.
„Tolygios regionų raidos užtikrinimas – terminas, kuris itin dažnai skamba ne tik Lietuvos, bet ir daugumos Europos Sąjungos politikų lūpose. Esu Lietuvos nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas, jos viena iš užduočių – analizuoti esamą ekonominę situaciją ir ieškoti sprendimų, kurie sudarytų galimybę Lietuvos regionams, ypač labiau nutolusiems nuo didžiųjų miestų, vystyti pramonę, kuriančią darbo vietas, skatinti jaunus žmones neišvykti svetur, bet kurti savo miesto ateitį. Kuo gyvybingesnis bus miestas ar rajonas, tuo labiau jame plėtosis kultūrinis, sportinis gyvenimas, o visa tai gyvenamąją vietą darys patrauklesnę ir jaukesnę“, – tikisi S. Mockevičius. Jis pridūrė, kad Jurbarkui tapus uostamiesčiu tiek Jurbarko rajono, tiek gretimo Šakių rajono, tiek kitų kaimyninių savivaldybių gyventojams ir verslui atsivers naujų galimybių. Tinkamą pavyzdį, kaip miestų gyvenimą keitė uostų plėtra, galima matyti Nyderlandų, Belgijos uostamiesčių istorijoje.
