Uostas Jurbarke – patogus strategiškai
Pirmajame Lietuvos uoste Jurbarke buvo užregistruoti du pirmieji Lietuvos laivai – „Jūratė“ ir Kastytis“, kurie įplaukė į Klaipėdos uostą. Tą dieną, 1921 m., Lietuva gimė, kaip jūrinė valstybė. Nuo to laiko uostas ėjo iš rankų į rankas, tačiau šiandien jis yra vienas moderniausių visoje Europoje.
Po pastaraisiais metais įgyvendintų investicijų Nemuno upėje, krovinių gabenimą upiniu keliu vykdo Lietuvos vandens kelių direkcija. Šiemet baigta statyti įmonei priklausanti barža „Nemunas lines“, į uostą ir iš jo Nemunu jau keliauja kroviniai. Vystyti vidaus vandens uostų infrastruktūrą taip pat numatyta ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
Praėjusiais metais Nemunu plukdyta 4.5 tūkstančiai tonų krovinių, o šiemet – jau 14.5 tūkstančio. „Įdarbinus“ upę krovinių kiekiai akivaizdžiai išaugo. Tikimasi, kad atsiradus uostui Jurbarke skaičiai dar labiau išaugs.
Po įgyvendintų pakeitimų Nemuno vaga gali kursuoti komerciniai laivai. Nuo 2023 m. Klaipėdos uostų direkcija tapo bendrove, turinčia siekį vystyti savo veiklą kitur – plėsti geografines ribas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad komercine prasme Jurbarkas yra labai patrauklus. Šiame regione išauginama apie milijoną tonų žemės ūkio produktų. Dalis šios produkcijos iš Lietuvos iškeliauja automobiliais arba vežama automobiliais į uostą, nors dalis gabenama ir laiveliais. Transportavimas upe patrauklesnis vertinant komerciniu ir aplinkosauginiu aspektu. 40-50 automobilių galima sutalpinti į vieną laivą ir nuplukdyti į Klaipėdą.
Jurbarko detaliajame plane išskirta 11.5 ha teritorija, kurioje gali būti išvystomas uostas. Planuojama iki spalio 31 d. paruošti koncepciją, kaip įsivaizduojamas konkretus veiklos ir paties uosto vaizdas. Taip pat bus nustatytos bendradarbiavimo gairės su Jurbarko savivaldybe.
„Kitas tikslas – per pirmąjį statybos etapą pastatyti apie 100 metrų krantinę su 3.3-3.5 metrų gylio priėjimu, kad prie jos galėtų prisišvartuoti upe plaukiančios baržos. Vėliau – uždengti tinkamas dangas bei paruošti teritoriją veiklai. Planuojame uostą pritaikyti lanksčiai veiklai, be suprastruktūros, sandėlių ar milžiniškų įrenginių, kurie gali užkirsti kelią įvairesnių krovinių krovai. Galvojame ne tik apie žemės ūkio produkciją, mat atplaukia kroviniai ir, pavyzdžiui, su skalda, geležies armatūra, ir panašiai, todėl manome, kad ilgainiui jų atsirastų dar įvairesnių“, – kalbėjo A. Latakas.
Mažins kelių apkrovą
Jurbarkas išvystęs gerai veikiančią ekonominę zoną, o atsiradus uostui ji dar labiau išsiplės. Čia galėtų būti gaminama, pavyzdžiui, jūrinio vėjo jėgainių parkų pamatai, ar kiti sunkūs gaminiai, kurių negalima transportuoti keliais, todėl verslas taip pat išnaudos naująjį uostą.
Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pastebi, kad bendruomenės nariai supranta, jog šis projektas – svarbus visiems ir gyvuos šimtmečius. Uostas kurs naujas darbo vietas, siūlys paslaugas, kurių anksčiau nebuvo. Svarbu paminėti, kad dėl lankstumo tai bus ir pramoninis, ir pramoginis uostas. Bus įrengta promenada turistams, atplaukiantiems laivais.
„Teritorijoje atsiras dokų, sandėliavimo patalpų, nes planuojame perkrauti konteinerius, kurių kroviniai būtų skirstomi ne Klaipėdoje, o Jurbarke. Plaukiant į Kauną upės gylis varijuoja, todėl būtų naudingiau Jurbarke skirstyti krovinius į Pietų Lietuvą ir taip sumažėtų apkrova Klaipėdos uostui“, – būsimo uosto naudą apibūdino S. Mockevičius.
Jis pridūrė, kad atsiradus naujam uostui didžiausia nauda bus regionams, kurių nepasiekia geležinkelis, o autostrada – tolokai. Vandens kelias siuntų gabenimą gali sutrumpinti ir tuo pačiu – atpiginti. Klaipėdos kol kas nesiekia „Rail Baltica“ vėžė, tai reiškia, kad tarp Kauno ir uosto yra vandens kelias, kuriuo galima gabenti pilnus ir tuščius konteinerius taip sumažinant autostrados apkrovą.
„Bus kuriamos naujos darbo vietos bei vystoma regiono teritorija, į kurią jau investuota 3 mln. eurų, o dar planuojama įrengti daugiau sklypų investicijoms, susijusioms su vandeniu. Dalis šio projekto jau įgyvendinta, dar dalis liko, kad verslininkai, planuojantys savo veiklą, galėtų pradėti darbą vos čia įžengę“, – kalbėjo S. Mockevičius.
Tikisi tolesnės plėtros
Nors konkrečiai dar nežinoma, kiek naujų darbo vietų sukurs naujasis uostas, tikimasi, kad jo atsiradimas pritrauks į regioną naujų verslų. Negana to, vandens keliu gabenami kroviniai – patrauklesni investuotojams, mat transportavimas mažiau teršia aplinką ir yra pigesnis. Tikimasi, kad numatytos investicijos į uostą atsipirks jo ilgalaike nauda.
Pradiniame etape projektas kainuos apie 2.5 mln. eurų. Toliau planuojama pastatyti tinkamą kelią, kitą infrastruktūrą, įrengti inžinerinius tinklus, komunikaciją. Planuojama darbus baigti 2026 m.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į nacionalinę energetikos bei aplinkosaugos politiką. Mūsų šaliai labai svarbu bei naudinga išnaudoti upes ir vidaus vandenis verslo veiklai kuo mažiau teršiant aplinką. Pernai tarp Klaipėdos uosto ir Jurbarko vidaus vandenimis pervežta apie 4300 t. krovinių, šiemet jau – 10 tūkst. tonų. Pastačius naują baržą kroviniai labai sėkmingai keliauja, o pasibaigus javapjūtės sezonui skaičiai dar labiau išaugs“, – kalbėjo A. Latakas
Susisiekimo ministras Marius Skuodis džiaugėsi, kad pirmą kartą istorijoje Klaipėdos uostas „išeina“ už Klaipėdos ribų: „Labai svarbu ne tik sutvarkyti Nemuną ir pritaikyti krovininei bei pramoginei laivybai, bet ir jį įveiklinti pasitelkus mažus uostelius. Tai bus naudinga ir laivų savininkams, kurie dar neturi pakankamai vietų jiems laikyti“.
„Klaipėdos uostas“, kaip akcinė bendrovė, gali kurti ir antrines įmones, ir plėtotis įvairiomis formomis skirtingose vietose. „Uostamiestis yra ribotas ir kur kas daugiau galimybių plėsti veiklą už jo ribų. Šis uostas tėra pirmasis žingsnis, ateityje tokių turėtų būti daugiau. Nekonkuruodamas su verslu ir pasitelkęs savo žinias „Klaipėdos uostas“ gali plėstis kituose miestuose bei paskatinti prisijungti kitas įmones. Šiame regione krovinių – gausu, todėl kur kas patogiau pilti, tarkime, grūdus tiesiai į baržą plukdymui, o ne keliauti aplinkiniais keliais, juos gadinti ir „užkimšti“, – kalbėjo M. Skuodis.
